Jungtinių Valstijų Pentagono gynybos sekretoriaus padėjėjas šalies gynybos ir saugumo problemų klausimais Paulas Stocktonas ruošiasi tokio masto apokalipsiniams įvykiams, kurie visiems laikams gali pakeisti milijono amerikiečių gyvenimus. Šiuo įvykius jis vadina „kompleksinėmis katastrofomis“, kurios turės „laipsnišką poveikį“, ir kaip tragiški 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykiai, gali sukelti skausmingas socialines ir politines pasekmes, rašo naujienų portalas „The Daily Beast“.
Baisiau nei rugsėjo 11-oji
Siaubas, kuriam jis ruošiasi, yra kur kas didesnis nei rugsėjo 11-oji, kuomet žuvo dešimtys tūkstančiai žmonių, buvo sugriauta šalies ekonomika, o šalies saugumas atsidūrė rimtame pavojuje. Na, o už šiuos žiaurius įvykius atsakinga bus pati motina gamta. Pasak P. Stocktono teigimu, šis kataklizmas bus kur kas baisesnis ne tik už rugsėjo 11-ąją, tačiau net ir už uraganą „Katrina“.
Kad šios nelaimės ateina neabejoja ne tik P. Stocktonas, tačiau ir kiti katastrofų valdymo specialistai. Praeitą mėnesį JAV rytinė pakrantė patyrė psichologinį sukrėtimą, kurį sukėlė palyginti silpnas žemės drebėjimas ir susilpnėjęs uraganas „Irene“. Tuomet Niujorko miesto meras sakė: „Niujorko miestui pavyko išvengti smūgio.“
Tačiau Naujojo Džersio ir kitoms Naujosios Anglijos valstijoms to padaryti nepavyko. Vien tik Konektikuto valstijoje per 650 tūkst. namų ūkių kelioms dienoms prarado elektrą. Vermonto valstijoje dėl potvynio maistas į miestus turėjo būti atgabentas lėktuvų pagalba. Iš viso uraganas „Irene“ nusinešė 43 žmonių gyvybes ir padarė žalos už 20 mlrd. JAV dolerių.
Ruoštis reikia jau dabar
Tačiau tai tik menka dalis to, kas dar laukia ateityje. Kylanti oro temperatūra ir jūros lygis jau dabar leidžia susiformuoti didesniems ir smarkesniems uraganams bei audroms. Pasak buvusio JAV viceprezidento Alo Gore'o, tai neabejotinai yra nacionalinio saugumo problemos.
„Mes galime laukti dažnesnių ir smarkesnių potvynių, sausrų, žaibų, audrų ir kitų gamtos stichijų, – sako jis. – Ateities nelaimėms turime pradėti ruoštis jau dabar.“
A. Gore'o teigimu, kai kurie mokslininkai jau svarsto pridėti 6-ąją kategoriją prie „Saffiro-Simpsono“ audrų skalės, kuri naudoja vėjo greitį, kad išmatuotų uraganų stiprumą. 5-osios kategorijos uraganų vėjo greitis viršija 250 km/h, o tuo tarpu 6-osios kategorijos – 290 km/h ir daugiau. Sulig kiekviena kategorija kartu didėja ir uragano padarytos žalos mastas.
„Rizikos vertinimo taisyklės yra perrašomos prieš mūsų akis, – pasakoja buvęs JAV viceprezidentas. – Vien tik šiais metais JAV nusiaubė 10 gamtos nelaimių, kurių padaryta žala viršijo 1 mlrd. JAV dolerių. JAV Federalinė nepaprastosios padėties valdymo agentūra (FEMA) jau beveik nebeturi pinigų.“
Gali nustebinti
Problema nėra vien ta, kad smarkiai išaugo gamtos griaunamoji jėga. Tam įtakos turi ir tai, kad vis daugiau gyventojų atsiduria jos kelyje.
„Žmonės ir toliau keliasi į šiuos pakrantėse esančius megapopius“, – sako nepaprastosios padėties valdymo konsultacinės įmonės IEM vadovas Madhu Beriwalis.
Taip pat yra didelė tikimybė, kad kita katastrofiška nelaimė mus nustebins, kadangi ekspertai gali numatyti bendrą pavojų, tačiau ne konkrečius smūgius, kuriuos gali tekti patirti.
„Pažvelgus atgal į istoriją mes ilgą laiką koncentravomės ties gamtos stichijomis, tačiau tuomet įvyko rugsėjo 11-osios išpuolis, – pasakojo M. Beriwalis. – Tuomet visą dėmesį sutelkėme vien tik ties terorizmo grėsme, tačiau tuomet atslinko uraganas „Katrina“. Po jo pradėjome ruoštis uraganų pavojui, tačiau tada ištiko BP naftos išsiliejimo nelaimė.“
Perspėjimas jau buvo
Prieš du šimtus metų, 1811–12 metų žiemą, Memfio regioną sudrebino eilė smarkių požeminių smūgių. Drebėjimai buvo tokie stiprūs, kad net suskystėjo žemė, o Misisipės upė pradėjo tekėti atgal ir išsiliejo. Tuomet susiformavo ne vienas naujas ežeras. Vis dėlto, nuo šie žemės drebėjimai nusinešė vos kelių žmonių gyvybes, kadangi tuomet šiame regione jų negyveno tiek daug, kaip šiandien.
Praėjusių metų gegužės mėnesį FEMA atliko bandymą, paremtą prielaida, kad tame pačiame regione ištiks apie 7,7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimai, po kurių seks iki 6 balų pakartotiniai smūgiai.
Tyrimo metu buvo paskaičiuota, kad tokiu atveju žūtų arba būtų sužeista per 86 tūkst.žmonių, arba 10 kartų daugiau nei pareikalavo uraganas „Katrina“. Apie 7,2 mln. žmonių būtų priversti išsikelti iš savo gyvenamųjų vietų, o dar 2 mln. iš jų tektų ieškotis laikinos prieglaudos. Tiesioginiai ekonominiai nuostoliai siektų 300 mlrd. JAV dolerių, o netiesioginiai – bene dvigubai daugiau. Dėl šio žemės drebėjimo galėtų nukentėti ir mažiausiai 15 šalia esančių atominių elektrinių.
Net jei atominėse elektrinėse ir neišsilietų radioaktyviosios medžiagos, tačiau tyrimo metu buvo paskaičiuota, kad krizės padariniams tvarkyti prireiktų iki 42 tūkst. pareigūnų. Tai reikštų, kad į įvykio vietą turėtų būti siunčiami ne tik Nacionalinės gynybos kariškiai, tačiau ir reguliariosios karinės pajėgos.
Pasak A. Gore'o, JAV turi užtikrinti, kad šalies palydovinės išankstinio perspėjimo sistemos yra tinkamos stebėti oro sąlygas ir klimato pokyčius. Susidūrus su galima netikėta katastrofa, svarbus kiekvienas pasirengimas. O kalbant apie pavojus, kurie mūsų laukia ateityje, šiandien galima net neabejoti, kad dėl to jau esame įspėti.
