Pastaruoju metu Lietuvoje buvo ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina amžina diskusija: ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus?
Keliuose – tikras frontas
„Kai suėjo 95 metai, nutariau nebevairuoti ir pardaviau savo automobilį, nors vairuotojo pažymėjimą tebeturiu, – paklaustas, kada vairuotojui laikas jau padėti į šoną mašinos raktelius, atsakė Kalvarijoje (Marijampolės apskr.) gyvenantis garsus gydytojas Henrikas Sinkus, minėtą gimtadienį atšventęs šių metų rugpjūčio pabaigoje. – Todėl ir kitiems linkiu vairuoti iki 95-erių!“
Gydytojo H. Sinkaus vairavimo patirtis – 40 metų. Jis – vienas iš vyriausių Lietuvos vairuotojų. Beje, nepatyręs rimtesnių avarijų.
Iki savo 90-mečio H. Sinkus nė karto nesvarstęs ir net nepagalvojęs, kad reikėtų nebevairuoti, nes visada jautęsis gerai, kasmet tikrindavęsis sveikatą. O vėliau tokia mintis jau ateidavusi. Bet tik šiemet ilgaamžis jau pradėjo jausti esąs nebe toks stiprus, tad ir vairavimo atsisakė. Gydytojas įsitikinęs, kad taip turi pasielgti kiekvienas pensininkas, dėl amžiaus ir savijautos įvertinęs savo galimybes – nelaukdamas, kad mirtis ištiktų valdant automobilį ir galbūt net prišauktų didelę tragediją. O riboti vairuotojų amžių, pašnekovo manymu, tikrai nereikia.
Anot H. Sinkaus, vairuojančius senukus savaime nuo vairo pamažu atbaido vis didėjantis automobilių skaičius. „Lietuvos keliai vis daugiau užgulti automobilių, o kartu – ir juos vairuojančių nekultūringų, per drąsių, nei savo, nei kitų gyvybės nesaugančių, tykančio pavojaus neįvertinančių vairuotojų. Anksčiau taip nebuvo. Tikras frontas tie mūsų dabartiniai keliai“, – apibendrino ilgaamžis.
Veja nekantriausieji
Dėl jaunesnio amžiaus vairuotojų prastos kultūros pastabų turėtų ir marijampolietė Janina Žakienė (81 m.), iki šiol vairuojanti nuo 1967 metų. Taip pat – be avarijų.
J. Žakienei šiurpą kelia keliais lekiantys pramuštgalviai, taip pat vairuotojai, nelinkę praleisti pėsčiųjų per pėsčiųjų perėjas ar sužviegiantys stabdžiais, kai vos neatsitrenkė į kitą automobilį, nes nesilaikė saugaus atstumo.
Kadaise Lietuvos ir Rusijos kelius automobiliu išmaišiusi J. Žakienė pastaraisiais metais į tolimas keliones nebesileidžia. Ir poreikio nebėra, ir degalų kainos pristabdo. Dabar dažniausiai važinėja Marijampolėje ir kiek už jos – į sodą, į mišką. Retsykiais nuvairuoja ir pas Alytuje gyvenančią dukrą.
„Pats gyvenimas sudėlioja visus žmogaus kasdienybės akcentus, – filosofavo J. Žakienė. – Taip ateina ir metas atsisakyti vairavimo. Kol sveikata ir medikai leidžia vairuoti, viskas gerai. O kai nebesijausiu taip, kad galėčiau kalnus nuversti, kai jau reikės akinių vairuojant, kai galbūt prasčiau girdėsiu, savo keliones baigsiu“.
Anot J. Žakienės, iš kelių ją, vairuotoją, gali „išvyti“ ir minėtos vairavimo kultūros stokojantys vairuotojai. „Būna, pypia ir pypia koks nors vairuotojas, nepaisantis eismo taisyklių, ir trikdo, – teigė moteris. – Manau, kad kantrybės stoka, noras lėkti greičiausiai už visus ir yra viena iš pagrindinių avarijų priežasčių“.
Avarijų „lenktynėse“
Ir H. Sinkus, ir J. Žakienė linkę tik šypsenomis palydėti ne kartą girdėtas jaunų vairuotojų kalbas, kad vairuojantys senukai esantys didžiausia kliūtis kitiems eismo dalyviams, nes, girdi, sudarantys kamščius keliuose, per lėtai važiuojantys ir riedantys kone kelio viduriu. Apmaudu ir dėl visuomenėje vyraujančios nuomonės: jeigu avarija įvyko, kai vienas iš jos dalyvių – pensininkas, tai net nesigilinus į aplinkybes skubama keikti senuką, kuriam „seniai laikas mašinoje būti tik keleiviu“.
Tačiau iš tiesų kraupioji avarijų statistika – vairuojančių senukų pusėje. Štai paanalizavus to „fronto keliuose“ faktus, garbaus amžiaus vairuotojams tikrai netenka „pirmauti“ avarijų „lenktynėse“.
Spalio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 21 eismo nelaimė, iškart pasibaigusi vieno ar kelių asmenų žūtimi. Tik dviejose iš jų figūruoja apie 80 metų vairuotojai. Pirminiais dar tebevykstančių tyrimų duomenimis, aštuoniose tokiose avarijose buvo kalti patys jauniausi, tai yra 18–29 metų vairuotojai, vienoje – 30–39 metų, keturiose – 40–49 metų, trijose – 50–59 metų, trijose – 60–69 metų vairuotojai.
Kelių policijos pareigūnai teigia, kad panaši situacija būna visada – pavojingiausi keliuose būna 2–3 kartus už garbaus amžiaus pensininkus jaunesni vairuotojai. Tad ar vertai keiksnojame senus žmones, sėdančius prie automobilio vairo?
Liūdniausia – kunigui
Iš pastaruoju metu padarytų avarijų, kai vairavo seni žmonės, turbūt skaudžiausia – Vilūnų parapijos (Kaišiadorių r.) klebonui Juozui Stasiūnui (72 m.), nes jis pražudė žmogų – savo keleivę. Buvusi ilgametė klebonijos šeimininkė Elena Sabonytė (88 m.) patyrė mirtinas traumas, kai J. Stasiūno vairuojamas automobilis Kaišiadorių rajone staiga nulėkė nuo asfaltuoto kelio ir nusirito į pievą. Pats vairuotojas taip pat buvo rimtai traumuotas. Tyrėjų teigimu, J. Stasiūnas nesuvaldė savo automobilio. Kodėl – dar tiriama. Kunigas neslėpė manantis, kad po šios tragedijos greičiausiai nebevairuos.
O Kauno rajono gyventoją Algirdą M. (79 m.) pražudė, ko gero, susilpnėjusi reakcija – tai dar taip pat turi patvirtinti Kauno rajono policininkai. Tą vidurdienį Algirdas M. su žmona važiavo pas netoliese gyvenančius giminaičius. Kelionę nutraukė avarija: kelyje Kaunas – Rokai – Girininkai Algirdo M. vairuojamas automobilis, sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido jį lenkiančio ir su šviesos bei garso signalais važiuojančio bendrovės „Lietuvos dujos“ automobilio. Mašinoms susidūrus, Algirdas M. žuvo.
Dar viena garbaus amžiaus vairuotojo padaryta mirtina eismo nelaimė, per kurią žuvo jis pats, užfiksuota Klaipėdos rajone. Šio rajono Drevernos kaimo gyventojas Kazimieras S. (82 m.) žuvo, kai jo vairuojamas automobilis vidurdienį Šiūparių kaime įlėkė į Poškų karjero tvenkinį. Liudininkai teigė, kad tas automobilis kažkodėl staiga nuvažiavo nuo kelio, išsukdamas į priešpriešinio eismo juostą, pervažiavo pakelės griovį, įveikė nedidelį pylimą ir atsidūrė vandenyje. Manoma, kad vairuotojui kelionėje staiga sutriko sveikata.
Pirminiais duomenimis, visais minėtais atvejais vairuotojai buvo blaivūs, važiavo saugiu greičiu.
KOMENTARAS
Gediminas ANDRIUKAITIS, Marijampolės kelių policijos vadovas:
Teigti, kad avarijos kaltininkas – garbaus amžiaus vairuotojas jau vien dėl savo amžiaus, tikrai negalima. Ir nemanau, kad vairuojantys senjorai keliuose yra pavojingesni. Jie kaip tik vairuoja daug atsargiau, važiuoja lėčiau, viską gerai apgalvoja. O yra daugybė 18–25 metų jaunuolių, kurie vairuodami yra kur kas didesnė kliūtis kelyje.
Vairuotojų amžiaus riba – tik medikų rankose. Kiekvienas atvejis ir kiekvienas žmogus yra individualus. Jeigu žmogus tvarkingai ir drausmingai vairuoja, jo amžius nėra rodiklis. Ir medikai mums praneša, kad asmuo dėl atsiradusios ar paūmėjusios ligos nebegali vairuoti, ir pats vairuotojas turi būti dėmesingas sau ir savikritiškas. Būna, kad susirūpinę mums paskambina senyvo vairuotojo šeimos nariai ar kaimynai ir paprašo padėti jam susivokti, jog jis jau turėtų nebevairuoti. O kol žmogus jaučiasi prie vairo gerai ir užtikrintai, jam amžiaus prikaišioti nederėtų.
Tik faktai
Pagyvenusiems vairuotojams vertėtų patiems atkreipti dėmesį į pakitusį savo reakcijos greitį, silpstantį regėjimą ar klausą, senatvinius požymius (svaigsta galva, mirguliuoja akyse).
Pagal 2009 metais įsigaliojusią vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką vairuotojo pažymėjimus turintys vairuotojai mėgėjai, nesergantys galimybę vairuoti ribojančiomis ligomis, naujo sveikatos pažymėjimo turi kreiptis kas 10 metų.
Vyresniems kaip 55 metų vairuotojams sveikatos pažyma pratęsiama kas 5 metai, vyresniems kaip 70 metų – kas 2 metai.
Sulaukusiems 80 metų asmenims dėl vairavimo pas gydytojus reikia lankytis kasmet – medikai sprendžia, ar sveikatos būklė dar leidžia tokio amžiaus žmogui vairuoti automobilį.
Vairuotojai profesionalai sveikatą turi tikrintis dažniau (teirautis šeimos gydytojo).
Anksčiau buvo draudžiama turėti vairuotojo pažymėjimą epilepsija ar psichikos ligomis sergantiems asmenims. Dabar tokiems ligoniams galima vairuoti – tereikia kasmet tikrintis sveikatą.
Irena ZUBRICKIENĖ
