Užėjus sunkmečiui, Lietuva pirmiausia aukoja silpniausios visuomenės dalies pinigus. Jau antrą kartą jaunos valstybės istorijoje biudžeto skylės lopomos pensininkų pinigais.Socialinės apsaugos sistemos trūkumai labiausiai atsiskleidžia sunkmečiu, teisinasi valdžia ir žada, kad ateityje bus geriau. Pasirengta valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai, kuri užtruks dvidešimt metų. Tačiau jaunesnė karta, matyt, jau šiandien pasidarys išvadas, kad pasitikėti galima tik savimi.
Nebesitiki, kad atgaus
Povilas į pensiją išėjo prieš penketą metų. Jautėsi dar gana energingas, tik daug nervų kainuojančio protinio darbo dirbti nebenorėjo. Netraukė ir namie sėdėti. Kaip daugelis kitų pensininkų, svajojo apie nesudėtingą sargo ar budinčiojo darbą. Sėkmė nusišypsojo. Žmogus pasijuto laimingas, galėdamas bendrauti su žmonėmis, būti naudingas visuomenei ir užsidirbti papildomų pinigėlių.
Praėjo ketveri metai. Pernai gruodį, išgirdęs apie sprendimą mažinti pensijas dirbantiems pensininkams, žilų plaukų beveik neturintis vyras turėjo apsispręsti: mesti darbą ar susitaikyti su praradimais. Pasirinko antrą variantą. Nuo šių metų sausio jo pajamos sumažėjo daugiau nei trim šimtais litų: „Nuo pensijos man nubraukė 90 litų, be to, dar 160 litų – už tai, kad dirbu.“
Povilas priklauso sovietinės valdžios užgrūdintai kartai, kuri dar nepamiršo, ką reiškia prarasti visą savo turtą, juolab – dalį pajamų. Vėliau sudegė taupomieji indėliai. „Nebesitikiu, kad man kada nors valdžia grąžins tuos pinigus“, – su savo dalia susitaiko vyras.
Dirbantiems pensininkams nepriklausomoje Lietuvoje pensijos mažinamos jau antrą kartą.
Pirmą kartą į darbo rinkoje aktyvių pensininkų kišenes valdžia įsisuko 1995–2002 m. Tačiau Konstituciniam Teismui išaiškinus tokio sprendimo neteisėtumą, įstatymų leidėjai susizgribo klaidą taisyti – priėmus atitinkamą įstatymą, sovietiniais metodais iš pensininkų nusavinti pinigai buvo pradėti grąžinti.
Mažiausias pajamas gavusiesiems skola jau išmokėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybė dirbusiems pensininkams dar įsipareigojusi grąžinti per 200 mln. litų. Iki šių metų birželio šiuos pinigus ketinta išmokėti apie 150 tūkst. žmonių.
Tačiau ekonominės krizės į kampą užspeista Vyriausybė nusprendė mokėjimus atidėti keleriems metams ir sunkmečiu elgtis pagal jau išbandytą scenarijų: peržiūrėti pensijas ir priversti visus solidariai susiveržti diržus.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas pagailėjo tik gaunančiųjų mažiausias pensijas (650 Lt ir mažesnes). Kitiems jos sumažintos proporcingai. Dirbantiems pensininkams pensijos taip pat proporcingai susietos su gaunamu atlyginimu, pavyzdžiui, uždirbantiems 600–800 Lt jos sumažintos
10–15 proc., 2 100 Lt – perpus.
Nuskriaustųjų susidaro ne taip mažai. Šių metų sausį darbo rinkoje išliko 42 proc. visų senatvės pensininkų.
Įsipareigojo grąžinti
Ministrų kabinetas savaip išaiškino Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir tikina save bei visuomenę, kad pensijos sumažintos proporcingai ir teisėtai.
„Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad valstybė, įstatymų leidėjai, vykdomoji valdžia susiklosčius ypatingai situacijai privalo priimti sprendimus, kurie leistų greičiau iš tos situacijos išeiti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Kartu jis pripažino, kad šie sprendimai nebuvo lengvi. Jie buvo būtini siekiant užtikrinti kad ir mažesnes, bet reguliarias socialines išmokas visoms paramos reikalaujančioms visuomenės grupėms.
„Pensijų sumažinimas, kaip laikinas dalykas, įrašytas į laikinąjį įstatymą. Vyriausybei nustatyta prievolė iki šių metų liepos pirmosios nustatyti pensijų kompensavimo mechanizmą. Vyriausybė jį yra parengusi“, – aiškino D.Jankauskas.
Kada išauš ekonomikos atsigavimo aušra?
Įstatymo projektai dėl pensijų sumažinimo, kurį patyrė senatvės pensininkai, netekto darbingumo pensijų gavėjai, įstatymų leidėjams turi būti pateikti kartu su 2012 m. „Sodros“ biudžetu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas pareiškė, kad ekonomikos atsigavimą pirmi pajus būtent pensininkai, nes kompensavimo mechanizmas ir tvarka numato, kad, sukaupus reikalingus išteklius, pensijos bus kompensuojamos ženkliau negu didės vidutiniai atlyginimai. Pirmiausia bus didinamos pensijos vyriausiesiems ir tiems, kuriems jos buvo nukarpytos labiausiai.
Pasak ministro, ekonominė situacija ir jos perspektyva turėtų paaiškėti jau kitų metų rudenį. Jei tik sąlygos leis, kompensacijos bus pradėtos mokėti 2012 m.
Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad pakankamai lėšų pavyks sukaupti tik 2014 m. Prognozuodama ateitį, Finansų ministerija rėmėsi statistikos duomenimis ir Eurostato tyrimais.
Ministras net neslepia, kad ne kiekvienas pensijos gavėjas sulauks kompensacijos už šiandien sumažintą pensiją.
