Pensijų fondų valdytojai šią savaitę paskelbė, kad nuo 2004-ųjų būsimiesiems pensininkams uždirbo vos 204 mln. litų pelno nuo „Sodros" pervestų daugiau nei 3,5 mlrd. litų. Savaime aišku, sau fondai užsidirbo gerokai daugiau.
Rezultatai –apgailėtini
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija paskelbė, kad pensijų fondai per metus nuo praėjusio lapkričio iki dabar būsimiems pensininkams uždirbo 275 mln. litų. Šis skaičius pristatomas kaip puikus rezultatas. Čia pat priduriama, kad “bendras būsimųjų pensininkų turtas pasiekė 3,726 mlrd. litų".
Tačiau sunkiai suvokiama, kuo asociacija taip didžiuojasi, nes iš šios tikrai didžiulės sumos daugiau nei 3,5 mlrd. litų sudaro pervedimai iš „Sodros". O fondai papildomai per daugiau nei šešerius metus būsimiems pensininkams uždirbo tik 204 mln. litų. Tačiau šį uždarbį vėliau išeinantiems į pensiją suris tai, kad pensijų reformos dalyviams „Sodros" mokama pensijos dalis bus gerokai mažesnė negu visiems kitiems.
„Gali būti tokia situacija, kad pensijų fondų dalyviai gaus mažesnes pensijas nei tie, kuriems pensijas mokės tik „Sodra", –pripažino Vertybinių popierių komisijos, kontroliuojančios pensijų fondų veiklą, narys Vaidotas Jonutis.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys tvirtina, kad šie metai būsimiems pensininkams buvo puikūs.
„Finansų rinkos tebedžiugina prieaugiais ir leidžia valdytojams auginti pensijų fondų dalyvių turtą", –džiūgavo jis. Tačiau apgailestavo, kad valdžia nusprendė į fondus iš „Sodros" pervedinėti nebe 5,5 proc, o tik 2 proc. žmogaus gaunamų pajamų.
Alga ne už darbą
Toks apgailestavimas suprantamas, nes pensijų fondai atlygį už darbą ima nepriklausomai nuo rezultatų, o nusiskaičiuoja dalį nuo įmokų. Taip pat nuskaičiuoja dalį nuo sukaupto fonduose turto nepriklausomai, ar prisidėjo prie turto augimo, ar jį sudaro tik “Sodros" įmokos.
„Lietuvoje taip jau yra, kad valdymo mokestis imamas nuo turto ir įmokų, o ne nuo sėkmės. Tačiau tokia sistema skatina mažesnį rizikos prisiėmimą", – sistemą gynė V.Jonutis.
Tuo tarpu Valstybės kontrolė dar 2008-aisiais Seimui rekomendavo keisti įstatymus, kad valdymo mokesčiai būtų susieti su pensijų fondų turto valdymo efektyvumu. Mat, pavyzdžiui, užpernai fondai, neskaitant konservatyviųjų, pradangino net iki 68 proc. žmonių įmokėtų lėšų, tačiau jų valdytojai žarstė milijoninį pelną.
„Turėtų būti didesnė sąsaja tarp darbo rezultatų ir valdytojų pelno", – Valstybės kontrolei pritarė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Fondai neskelbia, kiek pastaraisiais metais gavo pelno sau. Tačiau tikėtina, kad daug daugiau negu būsimiems pensininkams.
Pavyzdžiui, 2004-2007 metais iš „Sodros" pervestų pinigų" jie klientams uždirbo 60,5 mln. litų, o sau pasiėmė 73,5 mln. litų uždarbį.
Žmogus be dėmesio
Gediminas NAVAITIS –Seimo narys:
Pinigai, esantys pensijų fonduose, apdrausti, tačiau kiek kitaip nei esantys bankuose ar kreditų unijose. Reikėtų suvienodinti taisykles, kad būsimųjų pensininkų pensijos nepradingtų. Interesų grupė yra labai didelė –beveik visi Lietuvos žmonės. Tačiau akivaizdu, kad dėmesio įstatymams, kurie liečia kone kiekvieną žmogų, yra per mažai.
Danas NAGELĖ
