Minėdamas Konstitucijos dieną Seimas aktyviai ginčijosi dėl pažeistų pensininkų teisių atgauti priklausančią nuosavybę, rašo "Lietuvos žinios".
Aštuonerius metus - nuo 1995-ųjų sausio 1 dienos iki 2002-ųjų gruodžio 31 dienos - valstybės skriausti dirbantys pensininkai pagaliau sulauks pelnyto atpildo valandos. Lapkričio 6-ąją Seimas ketina priimti įstatymą, kuris reglamentuos per šiuos metus neišmokėtos senatvės bei invalidumo pensijos dalies grąžinimo sąlygas. Įstatymą buvo planuota priimti vakar, minint Konstitucijos dieną. To tikėjosi ir į Seimo posėdžių salės balkoną sugužėjęs būrys pagyvenusių žmonių - Pensininkų sąjūdžio atstovų iš Kauno.
Tačiau per plenarinį posėdį pritarus netikėtam siūlymui grąžinti neišmokėtą pensijos dalį ir jau mirusiems pensininkams, buvo padaryta įstatymo priėmimo pertrauka redakcinėms pataisoms padaryti.
Skolas pensininkams numatyta grąžinti per trejus metus. Tikimasi, kad pirmoji išmoka juos pasieks 2008-ųjų liepą. Išankstiniais duomenimis, tam prireiks daugiau kaip 500 mln. litų. Konkrečią senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo tvarką ne vėliau kaip iki 2008-ųjų kovo 1 dienos turės parengti Vyriausybė.
Patenkinti ne visi
Įrašyti į įstatymą nuostatą, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas, pasiūlė liberalas Gintaras Šileikis.
"Mano siūlymas - nuosekliai laikytis Konstitucijos. Nesmagu žiūrėti, kai Konstitucijos dieną pažeidžiame žmogaus teises. Negalima iš žmonių atimti konstitucinės teisės gauti pensiją. Tai yra nuosavybė, vadinasi, turi būti grąžinta, net jei asmuo nesulaukė grąžinimo dienos", - LŽ sakė G.Šileikis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, tokia nuostata yra nelogiška pagal dabar egzistuojančią tvarką. "Kitas niuansas: jau turime patirties su kitomis išmokomis, kai giminaičiai dėl 1000 litų baigia vienas kitą užtąsyti teismuose", - sakė A.Sysas.
Anot jo, toks įstatymas gali sukiršinti 150 tūkst. pensininkų, kurie anuomet dirbo ir negavo dalies pensijos, ir tuos 700 tūkst. nedirbusių ir labai menkas pensijas gavusių pensininkų. A.Sysas abejoja, ar neišmokėtų pensijų daliai grąžinti pakaks numatytų 500 mln. litų, kurie bus skirti iš "Sodros" biudžeto.
Kyla traktavimo problemų
SRDK narė konservatorė Irena Degutienė sakė balsavusi už siūlymą mirusio pensininko dalį išmokėti paveldėtojams. Kartu pripažino įžvelgianti ir kai kurių problemų. "Socialinio draudimo pensija nėra paveldima. Ko gero, reikėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kaip traktuoti neišmokėtą pensijos dalį: ar kaip nuosavybę, ar kaip neišmokėtą socialinio draudimo pensiją", - LŽ aiškino I.Degutienė. Anot parlamentarės, tai šiek tiek skirtingi dalykai. "Tačiau tie žmonės iš tiesų buvo nuskriausti - valstybė juos privertė rinktis, ar pensija, ar atlyginimas. Ne iš gero gyvenimo visa tai vyko", - sakė I.Degutienė.
Remiantis 1995-2002 metais galiojusiais įstatymais, jeigu dirbusio pensininko uždarbis viršijo tam tikrą ribą, senatvės ar invalidumo pensijos gavėjui buvo mokėta ne visa paskirta pensija, o tik jos dalis. 2002-ųjų pabaigoje Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks teisėtų pajamų atėmimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, ir klaidinga įstatymo formuluotė buvo pataisyta.
Piktinasi populistais
Pasak I.Degutienės, priėmus įstatymą "Sodros" darbuotojų laukia didelis darbas. Techniškai sudėtingiausios yra 1995-2000 metų pensininkų bylos, nes dar ne visi šių metų duomenys sukaupti kompiuterių laikmenose.
Kartu I.Degutienė prisipažino, kad jai labai apmaudu dėl Seime klestinčio pigaus populizmo. "Žadėdami tai, ko negalėsime įvykdyti, tik dar labiau kiršiname žmones, - piktinosi parlamentarė. - Didžiausiu populistu laikau Gintarą Šileikį, kuris 2000 metais aktyviausiai rėmė projektą, kad dirbantiems pensininkams nebūtų mokamos pensijos. Dabar, matyt, žmogus atgailauja."
Raimonda Ramelienė
