Margomis spalvomis pasidabinęs ruduo ne visada leidžia pasidžiaugti vėstančiais, bet kartu ir maloniais, ramybe dvelkiančiais orais. Savaitės pradžia, prasidėjusi labai vėjuotais orais, priminė, jog ir tokiu metų laiku pasitaiko atmosferos reiškinių, kuriuos kur kas dažniau galima užfiksuoti vasaros metu: perkūnija bei kruša. Savaitgalis bus ramesnis, tačiau su šalnomis.
Penktadienio naktį debesuota su pragiedruliais. Vietomis trumpai palis, galima šlapdriba. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 1–6, pajūryje 7–9 laipsniai šilumos, vietomis šalnos 0–3 laipsniai šalčio, aukščiausia dieną 7–11 laipsnių šilumos. Penktadienio dieną debesuota su pragiedruliais. Vietomis trumpai palis, galima šlapdriba. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–11 laipsnių šilumos.
Šeštadienį be žymesnių kritulių. Naktį daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, vietomis temperatūra 2–7 laipsniai šilumos, aukščiausia dieną 5–10 laipsnių šilumos.
Sekmadienį be kritulių. Naktį ir rytą vietomis rūkas. Naktį daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, vietomis temperatūra 2-7 laipsniai šilumos, aukščiausia dieną 7–12 laipsnių šilumos.
Rudens vidurys paženklintas perkūnijomis ir kruša
Būtent perkūnija yra priskiriama prie tokių atmosferos reiškinių, su kuria neretai kartu atkeliauja ir krituliai, sustiprėja vėjas ar net iškrinta kruša. Šiems reiškiniams susidaryti neabejinga buvo pirmoji šios savaitės pusė: lokaliose vietovėse pasigirdo griaustinis, jį lydėjo gūsingas vėjas, iš dangaus krito ne tik lietaus lašai, bet ir ledukai. Dažniausiai kruša ir lietus prasideda vienu metu, o trečdaliu atvejų laiko skirtumas tarp šių dviejų meteorologinių reiškinių neviršija dešimties minučių.
Žinoma, Lietuvoje perkūnijoms formuotis kur kas palankesnis šiltasis metų laikas (nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio). Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet jos fiksuojamos ir spalio-balandžio mėnesiais, bet šiuo laikotarpiu jos yra dažnesnės vakariniuose šalies rajonuose.
Remiantis meteorologiniais duomenimis (nuo 1993 metų) beveik kasmet spalio mėnesį bent vienoje meteorologijos stotyje mūsų šalyje buvo fiksuota perkūnija. Išimtimi galima laikyti 1996 metus, kuomet šį mėnesį perkūnijos nebuvo užregistruotos. Įdomu pažvelgti ir į tuos metus, kai dienų su perkūnijomis buvo daugiausia. Tokiais pasižymėjo 1998 ir 2006 metai, tada šešias dienas per mėnesį Lietuvoje pasigirdo bent viena perkūnija.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, galingi audros debesys kartais atneša ir krušos, nors gana retai – vidutiniškai per metus būna viena ar dvi dienos su kruša, o dar rečiau jų pasitaiko šiaurinėse ir šiaurės rytinėse šalies teritorijose (vidutiniškai kas antri metai). Tačiau šiemet jų buvo daugiau negu įprasta. Daugelis gyventojų krušos terminą sieja su vasaros sezonu, žinoma, dažniausiai taip ir yra. Paprastai kruša susiformuoja gegužės-liepos mėnesiais, tačiau būna metų, kuomet ji iškrinta net spalį. Tad pastarosiomis dienomis vietomis iškritę krušos ledėkai labai stipriai nustebinti neturėtų.
