Penkerius metus trukusiame baudžiamosios bylos, kurioje tris „Biržų rangos“ darbuotojai kaltinti dokumentų klastojimu, svetimo turto pasisavinimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, eigoje padėtas taškas.
Rokiškio apylinkės teisme nagrinėjant bylą šio miesto prokuroras Renaldas Žalys paprašė bylą nutraukti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl svetimo turto pasisavinimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo , o suėjus senačiai - dėl dokumentų klastojimo.
Kaltinamųjų trijulei Generalinė prokuratūra dar 2008 metais pateikė įtarimus pasisavinus beveik pusę milijono litų Europos Sąjungos paramos, kuri buvo skirta griovių melioracijai.
Išvados, lėmusios bylos eigą
Tokiam prokuroro prašymui pritarė „Biržų rangos“ advokatas Kęstutis Stungys, kuris dar tyrimo metu paprašė teismo atlikti papildomą ekspertizę, kurios atsakymais remiantis R. Žalys priėmė sprendimą.
Būtent šio gynėjo dėka buvo kreiptasi į Žemės ūkio universiteto (ŽŪU) Melioracijos katedros specialistus, kurie atliko atliktų darbų ekspertizę, kurios rezultatai radikaliai skiriasi nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktų specialisų išvadų.
"FNTT specialistai išvadas atlieka neįsigilinus, paviršutiniškai, su daugybe klaidų. Be to, susidaro įspūdis, kad specialistai neišmano buhalterijos ir verslo subtilybių", - portalui Balsas.lt sakė K. Stungys pasibaigus teismo posėdžiui.
R. Žalys teigė bylą nutraukti paprašė remiantis ŽŪU išvadomis: "Melioracijos katedros darbuotojai įrodė, kad "Biržų rangos" veiksmai ir atlikti darbai buvo teisėti ir padaryti nepažeidus technologijų ir buhalterijos". Teismas verdiktą byloje skelbs gegužės mėnesį.
Grėsmingi kaltinimai
FNTT ir Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo po to, kai už Europos sąjungos lėšas Biržų rajono savivaldybės užsakymu bendrovė "Biržų ranga" atliko griovių sausinimą, juos sutvarkė paklojus drenažo sistemą ir kita.
Po trijų metų, kai darbai buvo pilnai baigti ir bendrovė "Biržų ranga" vykdė kitą projektą, direktoriaus Vytauto Stasio Čiuplinsko kabinete pasirodė dvi besišypsančios moterys, kurios prisistatę FNTT tyrėjoms. Pareigūnės paprašė pateikti kai kuriuos finansinius dokumentus, padarė kopijas ir pasišalino. Po kelių dienų bendrovės pastatą apsupo kaukėti pareigūnai, kurie krėtė kabinetus.
Generaliniam direktoriui V.S. Čiuplinskui, statybos projekto vadovuo Jonui Morkvėnui ir buhalterei Inai Černiuvienei pateikti įtarimai dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, ES lėšų pasisavinimu, dokumentų klastojimu.
Penkerius metu kaltinamieji gyveno mintimis apie kalėjimą, mat jiems grėsė iki aštuonerių metų nelaisvės.
Užkliuvo medžiagos ir mechanizmai
Atliekant tyrimą FNTT nustatė, kad atliekant melioracijos darbus prie Tatulos upelio bendrovės generalinis direktorius su statybos vadovu ir vyriausiąja buhaltere suklastojo išlaidas patvirtinančius dokumentus: statybos darbų žurnalus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras.
Anot FNTT tyrėjų, bendrovė dokumentuose įrašė, kad jos darbuotojai gavo gerokai didesnius atlyginimus, nei realiai buvo sumokėta. Buvo klastojami ne tik darbo užmokesčio, bet ir statybinių mechanizmų naudojimo ar medžiagų įsigijimo dokumentai.
Tyrimo metu išaiškinta, kad 2005 m. pabaigoje Nacionalinė mokėjimo agentūra su Utenos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Utenos rajono Biliakiemio ir Jotaučių kadastrinių vietovių griovių, jų statinių ir Seterečiaus užtvankos rekonstrukcija“ įgyvendinimo.
Projekte numatytiems darbams atlikti Utenos rajono savivaldybės administracijos paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjo tos pačios savivaldybės tarybos nario Liuoniaus Purvinio vadovaujama AB „Utenos melioracija“, nors jos pajėgumas neatitiko skelbto konkurso sąlygų.
Viešojo pirkimo rezultatus pripažinus niekiniais, antrame pirkimų konkurse reikalavimai būsimam rangovui kiek susšvelninti. Iš ankstesniame konkurse buvusių vienuolikos reikalavimų liko tik du, palankūs AB „Utenos melioracija“. Be to, komisija į derybas pakvietė tik šį vienintelį rangovą. Taigi FNTT kilo įtarimai, kad bendrovės direktorius pasinaudojo tarnybine padėtimi.
Kreipėsi į Prezidentę
Po FNTT išpuolio Melioratorių asociacija kreipėsi į šalies vadovę tikindami, kad melioratoriai niekada neprašo Europos Sąjungos lėšų, mat šios skiriamos savivaldybėms.
Kreipimęsi teigiama, kad atlikus asociacijos narių ūkinės finansinės veiklos auditą paaiškėjo, kad bendrovės "Biržų ranga" atstovų veiksmai buvo teisėti, o baudžiamojo peresekiojimo institucijos atsisako tai analizuoti ir pripažinti.
Po šių priekaištų leista atlikti nepriklausomą auditą ir ekspertizes.
"Manau, tik Prezidentės dėka byla pakiripo kita eiga ir eilinis Rokiškio prokuroras tai suprato ir pateikė teismui staigmeną pasiūlęs nutraukti bylą", - sakė K. Stungys.
Darbai ir medžiagos panaudotos teisingai
Pasak advokato, Generalinė prokuratūra mėgino apkaltinti bendrovės direktorių V.S. Čiuplinksą, neva jis , sužinojęs, kad gautas milijonas ES lėšų Tatulos ipelio tvarkymui, nurodė darbų vadovui J. Morkvėnui nurašyti medžiagas ir darbuose panaudoti kitas, daug pigesnes.
Tačiau ŽŪU Melioracijos katedra nurodė, kad medžiagos nurašytos pagrįstai ir šis veiksmas pilnai nurodytos buhalterinėse apskaitose, o suma sudaro 592 tūkstančius litų, o visa programos savikaina siekė 908 tūkstančius litų.
Be to, išvadosse nurodyta, kad rangovui suteikuta teisė gauti atlyginimą paskirsčius žiemos vasaros sezonamas įvetinus, kad dėl oro sąlygų vyksta prastovos.
Be to įvertinta, kad bendrovė įsigijo naujos technikos, kurios pagalba darbai atlikti daug greičiaus. Pavyzdžiui, vietoje trijų rusiškų ekskavatorių panaudotas šiuolaikškas, kuris sunaudojo mažiau kuro ir apimdavo didesnį statybos aiktelės plotą.
Politikų žaidimas?
Kalbama, kad ši byla pradėta politikų iniciatyva. Pusę lūpų kalbama, kad iš Biržų kilęs tuometinis FNTT vadovas Romualdas Boreika inicijavo tyrimą po to, kai per Seimo rinkimus apygardoje savo kandidatūras iškėlę politikai negavo savivaldybės paramos.
Beje, R. Boreika neseniai pateko į teisėsaugininkų akiratį įtarus, kad jis neteisėtai praturtėjo iš Ūkio banko veiklos.
Tada sužinota apie ES lėšas, kurios buvo skirtos Tatulos upelio aplinkos tvarkymui ir pasitelkta tik išvada, kad darbų išlaidos viršiją sąnaudas.
Paviršutiniška išvada trims kaltinamiesiems kainavo nervus ir sveikatą. Be to, areštavus turtą, proceso dalyviai buvo suvaržyti.
Po teismo posėdžio, kur prokuroras nustebino kaltinamuosius, advokatus ir teismą, V.S. Čiuplinskas ir jo pavaldiniai neslėpė ašarų.
"Pažiūrėkite, jie verkia. Šią bylą reikėtų nutraukti vos pradėjus tyrimą. Nebūtų sugaišta laiko ir ašarų", - baigiamojoje kalboje sakė K. Stungys.
Beje, advokatas pasiūlė visiškai išteisinti kaltinamuosius ir panaikinti civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik pusę milijono litų: "Tai jau neturi prasmės įrodžius, kad proceso dalyvių veikoje nėra nusikaltimo sudėties". Ką nuspręs teismas, paaiškės gegužės mėnesį.
