„Forbes.com“ žurnalistės Kathy Caprino teigimu, šiais laikais nieko neturėtų stebinti tai, kad veiklus žmogus per savo karjerą pridaro daugybę įvairaus pobūdžio klaidų. Po tokių klaidų dažniausiai yra atsitiesiama, bet niekas nėra apdraustas, kad jos ir vėl nesikartos – priimant įvairiausius sprendimus, yra apsirinkama, uždelsiama, pernelyg pasitikima savo jėgomis ar kitų pagalba, susidedama su netinkamais žmonėmis.
Bet, anot K. Caprino, tarp daugybės klaidų, kurių neišvengia netgi profesionaliausi ir nuovokiausi specialistai, yra viena klaida, kurią drąsiai galima įvardyti kaip labiausiai demoralizuojančią ir žlugdančią. Tad kokia gi ši – pati apmaudžiausia – karjeros klaida?
Atsisakymas pakelti savo galvą ir pamatyti tai, kas jums kelia didžiausią grėsmę bei labiausiai jums kenkia; užsispyrėliškas savo pozicijos laikymasis ir nenoras reaguoti į kintančias aplinkybes. Iš esmės šią ydingą poziciją galima tiksliai apibrėžti tokiais žodžiais: „Aš lieku ten, kur dabar esu; man visiškai nereikia nieko keisti“.
Šiandienos realybė tokia, kad yra tiesiog privalu pakelti galvą ir apsidairyti aplinkui – būti atviram tam, kas vyksta šalia jūsų ir jumyse. Jeigu laiku neatsižvelgsite į jums svarbią informaciją, atsisakysite ją vertinti ir ja tinkamai pasinaudoti, jūs busite tiesiog nublokštas į šoną – arba netikėtų pokyčių jūsų darbo aplinkoje, arba pačiuose jumyse įvykusių permainų, į kurias savo laiku taip ir nesugebėjote atsižvelgti. Tokio požiūrio pasekmės dažniausiai būna itin skaudžios ir visiškai nuo jų atsigauti yra tikrai nelengva.
Ką gi reikėtų daryti, kad savo karjeroje išvengtumėte tokio pobūdžio klaidos? Caprino įvardija penkis patarimus, kurie turėtų padėti geriau suprasti, kas vyksta aplink jus ir jumyse:
1. Atminkite, kad jus supanti aplinka niekada nėra „saugi“.
Daugybė specialistų laikosi klaidingos nuostatos, kad tai, jog jie sugeba puikiai atlikti savo darbą, savaime užtikrina ir jų karjeros saugumą. Tai, kaip jums sekasi darbe, nėra veiksnys, lemiantis jūsų karjeros galimybes ir užtikrintą darbo poziciją. Čia svarbūs yra ir kiti faktoriai: bendras jūsų veiklos srities, industrijos stabilumas; jūsų darbdavio finansinė padėtis; jūsų kompanijos darbo ir galios santykių dinamika; jūsų santykiai su kolegomis; struktūriniai ar organizaciniai darbo aplinkos pokyčiai, kurių jūs tiesiog negali kontroliuoti. Tad niekas nėra „saugu“, viskas kinta, dažnai net visiškai nepriklausomai nuo jūsų.
2. Tobulinkite ir „įtempkite“ savo įgūdžius, kad niekada neliktumėte nuošalyje.
Kita rimta specialistų daroma klaida – atsidėjimas tik tokiai veiklai, kurią šie mano išmanantys geriausiai, ir vengimas mokytis bei tobulinti savo įgūdžius. Toks požiūris yra labai nevykęs – koncentruodamiesi tik į tai, ką jūs ir taip jau pakankamai gerai išmanote, atsisakydami lavinti kitus savo gebėjimus, jūs galiausiai liksite nuošalyje. Tad yra būtina nuolatos plėsti ir gilinti savo profesinius gebėjimus tam, kad neįtikėtinai dinamiškame verslo pasaulyje išliktumėte konkurencingi, lengvai prisitaikantys ir visuomet atviri naujiems iššūkiams.
3. Tiksliai išsiaiškinkite, ko iš jūsų nori jūsų darbdavys.
Šiais laikais darbuotojai dažniausiai mąsto tik apie tai, ko jie nori iš paties darbo, bei ką jiems gali duoti jų darbdavys. Bet dažnai pamirštama (ar sąmoningai atmetama) tai, jog tarp darbdavio ir darbuotojo turi egzistuoti dvipusis ryšys – bendradarbiavimas turi būti abipusiškai naudingas ir pozityvus. Tad jums yra svarbu tiksliai identifikuoti tai, ko iš jūsų nori darbdavys – tai apima elgesio, trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimo, santykių su kitais darbuotojais ir asmeninių savybių aspektus. Jeigu į tai neatsižvelgsite arba tiesiog negalėsite patenkinti konkrečių darbdavio norų, greičiausiai ir vėl liksite nuošalyje.
4. Palaikykite pozityvius profesinius santykius.
Jei jūs nesugebate bendrauti ir sutarti su kitais žmonėmis, jūsų karjera yra pasmerkta nesėkmei net nepaisant to, jog esate puikus savo srities specialistas. Potenciali jūsų karjeros sėkmė ir jūsų, kaip darbuotojo, vertė tiesiogiai koreliuoja su tuo, kaip jūs mokate bendrauti su kitais žmonėmis. Jei jūs nekenčiate savo bendradarbių, greičiausiai jie jūsų pradės taip pat nekęsti, o abipusė neapykanta vargu ar sukurs darbingą kolektyvo atmosferą. Tad jei jūsų profesiniai santykiai su kolegomis yra prasti, pasistenkite išsiaiškinti, ką galėtumėte daryti kitaip.
5. Jei esate nelaimingas, siekite permainų.
Jei savo darbe nesijaučiate laimingas, turėtumėte tučtuojau pradėti kažką keisti. Be abejo, tai nereiškia, kad jums reikėtų nedelsiant mesti darbą ir ieškoti kitokios veiklos. Šiais ekonomiškai sudėtingais laikais tai nėra taip paprasta. Tokiu atveju geriausia būtų kruopščiai ir giliai išanalizuoti tai, kas dabartinėje darbovietėje jūsų netenkina labiausiai. Ir nedelsiant imkitės spręsti problemą, kitaip tariant, keiskite arba keiskitės patys. Žinoma, dauguma darbuotojų dirba nemylimą darbą vien todėl, jog bijo prarasti net tokį. Bet tai nereiškia, jog turėtumėte susitaikyti su esama padėtimi ir vengti nuolatos ieškoti naujų karjeros galimybių. Taigi nesėdėkite ir nelaukite, kol jums kas nors pasiūlys jūsų svajonių darbą – prisiimkite daugiau asmeninės atsakomybės dėl savo karjeros perspektyvų.
