Seimo Užsienio reikalų komitetui, užsienio reikalų ir teisingumo ministrams prieš porą dienų pareiškus paramą Italijai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) dėl sprendimo uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose ir pritarimą įstoti į šią bylą trečiąja šalimi, penki parlamentarai pareiškė atskirąją nuomonę.
Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Justinas Karosas, Arūnas Valinskas, Rokas Žilinskas ir Andrius Šedžius pabrėžia, kad Lietuva negali atstovauti trečiąja šalimi šioje byloje ir reikšti paramą Italijos vyriausybei.
Parlamentarai įsitikinę, kad Italijos užsienio reikalų ministerijos kreipimasis turėjo ir turi būti svarstomas Lietuvos konstitucinio reguliavimo kontekste.
Pasak jų, Seimo Užsienio reikalų komitete nebuvo pateikta medžiaga apie tai, koks yra valstybės ir Bažnyčios santykių konstitucinis reguliavimas Italijoje, taip pat nebuvo kreipiama dėmesio ir į Lietuvoje egzistuojančią konstitucinę doktriną.
"Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos konstitucinis valstybės ir Bažnyčios reguliavimas atitinka EŽTT sprendimo dvasią. Todėl mes negalime ignoruoti Lietuvos Respublikos konstitucinės doktrinos šiuo klausimu ir netgi tapti trečiąja šalimi minėtoje byloje, nes Lietuva yra saistoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir visų ratifikuotų sutarčių, kurių negalima laužyti", - teigia parlamentarai.
Pasak jų, akivaizdu ir tai, kad Italijos pastangos rasti sąjungininkų kitose ES šalyse šioje byloje yra vertintinos kaip spaudimas EŽTT. Tai suponuoja ir politinį kontekstą - ieškoma paramos iš tų šalių, kuriose valdo artimos savo ideologija politinės partijos. Tenka apgailestauti, kad Seimo Užsienio reikalų komitete lėmė tik politiniai, o ne konstituciniai ir teisiniai motyvai.
Atskirojoje nuomonėje pabrėžiama, kad pagal dabartinį konstitucinį teisinį reguliavimą EŽTT sprendimas atitinka ir Lietuvos Konstitucijos doktriną, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką. Todėl Lietuva negali atstovauti trečiąja šalimi šioje byloje ir reikšti paramą Italijos vyriausybei. Italijos vyriausybei palinkėta sėkmingai ginti savo pozicijas EŽTT apeliacinėje kolegijoje pagal Italijos Konstitucijos doktriną.
Italiją palaikantis Seimo Užsienio reikalų komitetas mano, kad kryžiaus naudojimas viešojoje erdvėje nepažeidžia laisvo religijos pasirinkimo ir išpažinimo laisvės ir apgailestauja dėl EŽTT sprendimo, kad privalomas tam tikros religijos simbolio naudojimas viešųjų įstaigų patalpose, o ypač mokyklų klasėse, pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Trečiadienį priimtame pareiškime Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas atkreipia dėmesį, kad "Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o istoriškai yra neatsiejama visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos dalis, kuri savaime nekenkia netikintiems ar nekrikščionims ir nevaržo mokinių bei jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisvės".
"Toks teismo sprendimas kelia klausimą dėl ketinimų išstumti religinę dimensiją iš viešojo gyvenimo erdvės bei sąlygoja tikinčiųjų teisių varžymą", - sakoma Seimo Užsienio reikalų komiteto pareiškime.
Šio komiteto narys Dailis Alfonsas Barakauskas mano, kad drausti mokyklose Nukryžiuotojo atvaizdą yra absurdas. "Netgi paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II nedrįso drausti krikščioniškų religinių tradicijų ir simbolių Lietuvoje",- sakė jis Eltai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto iniciatyva patiko ir Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas nariui Petrui Gražuliui.
"Aš džiaugiuosi tokia komiteto iniciatyva, tuo, kad jis sureagavo į EŽTT sprendimą. Stebina tai, kad krikščioniškoje Europoje išdrįsta priimti sprendimą, kad viešose vietose draudžiama kabinti kryžių. Manau, kad prieisime iki to, jog ant bažnyčių uždraus kryžių kaip sovietmečiu. Sveikinu komiteto pareiškimą, palaikantį Italijos vyriausybę ir siūlantį dalyvauti skunde trečiąja suinteresuota šalimi", - Eltai sakė P. Gražulis.
