Vos gimęs kūdikis priglaudžiamas mamai prie krūties. Nuo čia prasideda jo pasaulis. Bet... netrukus paaiškėja, kad žindymo procesas – ne toks sklandus, kaip galėtų būti. Nors tai natūralus, gamtos sukurtas procesas, ne viskas čia taip paprasta.
Absoliuti dauguma moterų turėtų gana sklandžiai maitinti savo kūdikius. Tačiau neretai patenkama į mitų, susijusių su žindymu, spąstus.
1. Blogas patarimas
Nors artimieji linki paties geriausio, gali būti, kad jų patarimai apie kūdikių maitinimą labiau pakenks, nei padės. Pavyzdžiui, neretai netgi pačios jaunos mamos mama, savo vaikus maitinusi pieno mišiniais, nevalingai pasako: „Buteliukas buvo geriau tau – kodėl turėtų netikti tavo vaikui?“
Pirmomis dienomis po gimdymo, kai skauda visą kūną, o hormonai organizme šoka kadrilį, pati mama ašaroja kartu su kūdikiu, todėl net akivaizdžiai klaidinantį patarimą iš artimo žmogaus sunkiau priimti kritiškai nei įprastomis sąlygomis. Blogiausia, ką gali išgirsti jauna mama: „Ir vėl maitini? Juk vaikas vos prieš 10 minučių jau pavalgė!“, „Ar esi tikra, kad jam užtenka pieno?“
Ką daryti tokioje situacijoje? Visų pirma – vadovautis dar iki gimdymo įgytomis patikimomis žiniomis apie natūralų maitinimą ir... duoti pasiskaityti tinkamos literatūros tiems „patarėjams“.
2. Įsisąmoninimas, kad jūs to nesugebėsite
Nenustebkite – kai kurie „patarėjai“ jums gali teigti, jog A dydžio liemenėlę dėvinti moteris tiesiog negali maitinti kūdikio. Arba kad plokšti speneliai apsunkina žindymo procesą tiek, kad jis tampa neįmanomas.
Visa tai – netiesa. Nedidelėse krūtyse kuo puikiausiai telpa tiek pieno, kiek reikia kūdikiui išmaitinti. Tiesa, kartais nutinka taip, kad dėl šios priežasties kūdikį maitinti teks šiek tiek dažniau. Tačiau kūdikis vis tiek gaus pieno tiek, kiek jam reikia.
Jei speneliai plokšti – tai gali šiek tiek apsunkinti žindymo procesą. Tačiau jei speneliai tokie nėštumo pradžioje – dar nereiškia, kad jie tokie liks ir nėštumo pabaigoje. Be to, net paprasčiausias pientraukis prieš pat maitinimą padeda juos ištempti tiek, kad kūdikiui būtų patogu apžioti.
Jei nepadeda ir tai – problemą išspręsti padės antspeniai. O kad išmoktumėte jais tinkamai naudotis, pasikonsultuokite su žindymo specialistu.
3. Naktinė pagalba
Jaunoms mamoms miego stygius – natūralu, bet labai nemalonu. Tad sutuoktinio pasiūlymai nusitraukti pieno nakčiai ir palikti buteliuke, kad jis galėtų pagelbėti leisdamas jums pamiegoti, gali atrodyti labai viliojantys.
Vis dėlto, žindymo specialistų teigimu, jei mama naktinius maitinimus ims pramiegoti, pieno sumažės. Todėl jei partneris išties nori pagelbėti – daug daugiau padėtų atsikeldamas prie prabudusio kūdikio, pakeisdamas jo vystyklus ir paduodamas snūduriuojančiai mamai pamaitinti, o paskui paguldydamas atgal į lovelę.
4. Kūdikiams reikia režimo
Kad ir kaip mamai būtų patogu tvarkingas kūdikio režimas nuo pirmųjų dienų, deja, naujagimiai nepaiso laikrodžio. Todėl vieniems jų 4 valandos be maisto – ne per daug (nors rekomenduojama žindyti ne rečiau kaip kas 3 valandas), o kitiems – net ir 15 minučių tarp valgymų jau atrodo gana ilgas laiko tarpas. Mamos pareiga – tuo maistu pasirūpinti tada, kai kūdikis jo pareikalaus. Apie tai, ar pieno pakanka, ar ne, sprendžiama ne pagal naujagimio užkandžiavimų dažnumą, o pagal tai, kiek svorio jis priauga ir ar vystosi normaliai.
5. Nuostata „viskas arba nieko“
Kai kurios šiuolaikinės mamos linkusios užsikrauti sau daugiau atsakomybės, nei didelės kompanijos generalinis direktorius. Todėl jei kas nors vyksta ne visai idealiai – netrunkama pasidaryti išvadas apie savo „netinkamumą mamos pareigoms“. Tokioms mamoms vertėtų prisiminti, kad keletą kartų pamaitinti kūdikį ne iš krūties – anaiptol ne pasaulio pabaiga. Gali būti, kad iš čiulptuko pamaitintas mažylis vėliau nebenorės imti krūties, bet šiek tiek kantrybės leis grįžti į senas vėžes. O nuostata, kad praleidus vieną maitinimą pienas ims ir stebuklingai išnyks, taip pat nedaro teigiamo poveikio. Kur kas svarbiau išlikti ramiai, būti užtikrintai, kad norite ir galite maitinti bei tęsti tai, ką pradėjote, net jei keletą maitinimų teko „kapituliuoti“.
Pajutus, kad pieno išties mažėja ir kūdikio poreikiai nepatenkinami, žindymo specialistai taip pat primygtinai siūlo nenuleisti rankų. Net primaitinamam dirbtiniu maistu kūdikiui svarbu gauti motinos pieno. Šiek tiek motinos pieno yra geriau, nei nė kiek. Kai kurioms mamoms, pradėjus primaitinti adaptuotais mišiniais, vėliau sėkmingai pavyksta grįžti prie maitinimo vien krūtimi: nusiraminimas, įsitikinimas, kad vaikas gauna pakankamai maisto, dažnai sukuria palankesnes sąlygas sklandžiai žindyti, o pieno vėl ima daugėti.
