Koks vaizdinys iškyla Tavo vaizduotėje, kai išgirsti žodžius „vyriausybės eksperimentas“? Na, šį kartą kalbėsime ne apie chaotišką naujų mokesčių įvedimą ir net ne apie Lietuvą. Pasižiūrėkime, kokių nesąmonių istorijoje yra prikrėtusi didžiosios šalies anapus Atlanto valdžia.
Reikia pripažinti, įvairių šalių vyriausybės yra finansavusios begalę naudingų mokslinių tyrimų – pradedant nuo aibės vakcinų ar mikrobangų krosnelės. Kad ir Tavo batuose esantis vidpadis, jis pirmą kartą buvo panaudotas NASA eksperimentuose.
Tačiau vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai pro valstybinių pinigų paskirstytojų rankas prasprūsta vienas kitas keistas tyrimas. Jei nekreipsime dėmesio į galimą šių projektų naudą žmonijai, tokie darbai kelia nemenką nuostabą. Tavo vertinimui pateikiame penkių beprotiškiausių realiame gyvenime įvykdytų vyriausybinių eksperimentų sąrašą.
5. Moksliniai tyrimai Šaltojo karo metu
Šeštasis ir septintasis praėjusio amžiaus dešimtmečiai suteikė puikią dirvą lakiai mokslininkų vaizduotei. Žmonės kilo į atvirą kosmosą, prasidėjo televizijos era, pirmą kartą iš arti buvo apžiūrėta spiralinė DNR struktūra – visa tai turėjo sušvelninti grėsmingai artėjančio branduolinio sprogimo nuojautą. Po to, kai 1954 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo įvykdyta inksto transplantacija, ar dar ilgai reikėjo laukti, kol bus persodinamos žmonių galvos?
Nors mokslininkių susižavėjimas „gyvenimo po to, kai nukertama galva“ idėja siekia dar prancūzų revoliucijos laikus, net ir šiandien tai – neįveikiamas iššūkis ir nemirštanti viltis tiems ligoniams, kurių visas kūnas yra sukaustytas paralyžiaus.
Kaip tapo įprasta XX amžiaus viduryje, šunys ir beždžionės ne sykį buvo priversti pasiaukoti žmonijos labui. 1908 m. JAV chirurgas Charlesas Guthrie vieno šuns galvą persodino ir prisiuvo prie kito šuns kaklo, o 1951 m. sovietų chirurgas Vladimiras Demikhovas pabandė persodinti viršutinę šuns kūno dalį.
Siekdamos laimėti šį šaltąjį karą, septintajame dešimtmetyje Jungtinės Valstijos finansavo neurochirurgo Roberto J. White'o tyrimus. Šis mokslininkas eksperimentavo transplantuodamas šunų ir beždžionių smegenis kitoms gyvūnų rūšims. Žymiausias jo eksperimentas buvo įvykdytas 1970 m., kai prie bengališkosios makakos kūno buvo prisiūta kitos šios rūšies beždžionės galva.
4. Keista „Akustinės katytės“ istorija
Eksperimentai su gyvūnais siekiant medicinos mokslo ar kosmoso tyrinėjimo aukštumų, kaip nesunkiai gali nuspėti, ne visada pavykdavo. Štai beždžionių galvų transplantacijų bandymai padėjo žmonėms aiškiai suprasti kūno organų persodinimo galimybes ir ribas. Tačiau ar tikrai reikėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Valdybos „Akustinės katytės“ programos?
Septintojo dešimtmečio viduryje, per patį šaltojo karo įkarštį, šnipinėjimas buvo pasiekęs neįtikėtiną lygį – JAV ir Sovietų Sąjungos varžybos vyko visu pajėgumu. Atsižvelgdama į politinį klimatą, tuomet per 5 metus CŽV išleido daugiau nei 10 milijonų dolerių bandydama žvalgybai parengti... katiną. Šiam vargšui padarėliui chirurgiškai buvo implantuota slapta pasiklausymo įranga, baterija ir antena uodegoje. Su katinu buvo atliekami įvairūs eksperimentai, kol sykį bandymų metu, jis šovė po taksi automobiliu ir žuvo vietoje. Ar gyvūnėlio mirtis buvo nelaimingas atsitikimas? O gal tai buvo gyvūno susinaikinimas, kad tik baigtųsi kankinimai? Paprasti amerikiečiai apie šią programą sužinojo tik 2001 m., kai buvo išslaptinta šio projekto medžiaga.
3. Nesvarumo būsena, juodieji biudžetai ir NSO
Dažniausiai pasakojimai apie nacių neva atliktus eksperimentus arba nuklysta į Holokausto aprašymus, arba pateikia konspiracijos teorijas, kaip Antarktidoje buvo įkurta slapta bazė, kur Hitleris kontaktavo su NSO. Ar šiuose pasakojimuose yra nors dalelė tiesos? Didžiosios Britanijos žurnalistas Nickas Cookas mano, kad taip gali būti. Knygoje „Nesvarumo paieškos“ šis buvęs laikraščio „Jane's Defence Weekly“ aviacijos straipsnių autorius nagrinėja nacių eksperimentų su nesvarumu tikimybę. Autorius teigia, kad šiuose eksperimentuose naudojamą įrangą buvo pastebėję keli Sąjungininkų pilotai. Knygoje taip pat aprašoma, kad po karo buvo užfiksuota daugybė susidūrimų su NSO atvejų, nes JAV ir Sovietų Sąjunga gavo nežemiškos įrangos.
N. Cookas iš kitų konspiracijos teorijų propaguotojų išsiskiria tuo, kad yra pripažintas žurnalistas ir neblogai susipažinęs su „juodaisiais biudžetais“, kuriais buvo finansuojami slapti vyriausybės projektai. Be to, jo aprašyta vokiečių karo laikų nesvarumo technologija labai jau panaši į šiuo metu NASA ir „Boeing“ nesvarumui pasiekti naudojamą įrangą.
2. Paskutinė kosmoso stotelė: seksas
Tipiniuose kosmoso eksperimentų aprašymuose dažnai minimi tokie eksperimentai kaip vargšių beždžionių išsiuntimas į Mėnulį, tačiau yra ir tokių, apie kuriuos skaitant net ir racionaliausias žmogus neįžvelgia racijos. Pikantiškiausia šio tipo vyriausybinių eksperimentų fantazija – seksas kosmose.
2000 m. prancūzų astronomas Pierre'as Kohleris sukėlė tikrą ginčų audrą, kai savo knygoje „Paskutinė misija“ paskelbė, kad per 1996 m. vykusius NASA skrydžius į kosmosą ši organizacija už mokesčių mokėtojų pinigus tyrė, kokią įtaką dešimčiai populiariausių sekso pozų daro nesvarumas. NASA iki šiol kategoriškai neigia atlikusi tokius eksperimentus. O Rusija, savo ruožtu, patvirtino, kad yra atlikusi „žmogaus susijungimo su kitu žmogumi procedūras“.
Verta priminti, kad mokslininkai ne kartą nagrinėjo, kaip kosmosas veikia žmogaus reprodukcinę sistemą. Juk, jei atmestume visas kultūrines gražbylystes, mūsų, kaip gyvūnų, vienas esminių instinktų yra dauginimasis. Todėl nuo pat kosmoso tyrinėjimo pradžios mokslininkams knietėjo išsiaiškinti, kaip išvyka į kosmosą paveiktų žmogaus gebėjimą daugintis.
Sovietų mokslininkai išskirtinį dėmesį skyrė pirmosios kosmose pabuvusios moters Valentinos Tereshkovos nėštumui. Grįžusi iš kosminės kelionės, ji ištekėjo už taip pat kosmose buvusio kosmonauto Andreyano Nikolayevo ir 1964 metais tapo nėščia. Šios poros kūdikis – pirmasis pasaulyje, kurio abu tėvai buvo pakilę kosmose. Mergytė gimė visiškai sveika, tačiau medikai dar ilgai jos nepaliko ramybėje. Kai kurie sekso kosmose skeptikai netgi kalba, kad šis nėštumas ir abiejų kosmonautų santuoka apskritai yra ne kas kita – o tik dar vienas kosminis sovietų eksperimentas.
1. Telepatinis šaltasis karas
Dabartiniais laikais vargu ar atsiras daug žmonių, kurie tiki paranormaliais reiškiniais, tačiau šaltojo karo metais apie tai buvo ne tik rimtai diskutuojama. Prisimeni nepakartojamuosius „Vyrus, kurie spokso į ožkas“? O juk iš tiesų buvo metas, kai telepatija JAV ir Rusijoje rimtais veidais vadinta nacionalinio saugumo klausimu. Tuomet, kai vyko ginklavimosi varžybos, kai sovietai ir amerikiečiai rungtyniavo, kurie pirmi įžengs į kosmoso erdvę, abi šios supervalstybės kariavo ir dėl paranormalių reiškinių srityje.
JAV Gynybos departamento Gynybos vystymo ir tyrimų projektų agentūra DARPA („Defense Advanced Research Projects Agency“) aštuntajame dešimtmetyje aktyviai vykdė milijonus dolerių kainuojančią slaptųjų agentų-aiškiaregių programą. Iš tiesų šia programa amerikiečiai tenorėjo neatsilikti nuo sovietų, kurie dar nuo 1920-ųjų tyrinėjo telepatijos galimybes.
Ar galite įsivaizduoti, kad povandeninio laivo įgula su sausumoje esančiais kariais komunikuoja telepatijos būdu? O kosmonautus, kurie iš anksto nuspėja susidūrimą su dangaus kūnu, ar aiškiaregius, kurie savo sąmone per atstumą valdo kompiuterius? Sovietų Sąjungoje buvo žmonių, kurie tikėjo tokių reiškinių tikimybe, todėl buvo finansuojami ir atliekami išsamūs tyrimai.
Telepatiniame šaltajame kare nebuvo vieno nugalėtojo. Anot DARPA padalinio 1973 metais atlikto tyrimo, ir amerikiečiai, ir rusai savo paranormalių reiškinių tyrimo programoms skyrė panašias sumas.
Vienintelis šių dviejų supervalstybių skirtumas buvo tas, kad JAV mokslininkai analizavo psichologinę pusę, o sovietai daugiausia dėmesio skyrė biologinei ir pasąmonės teorijoms. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad JAV programa buvo nutraukta, o rusai ir toliau tęsia hipnozės ir panašių reiškinių tyrimus.
R. Stunt
