Vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas kviečia pasinerti į atosekundžių pasaulį. Tai – itin trumpi šviesos impulsai, skirti elektronų „elgesiui“ įvairiose medžiagose tirti. Atosekundė yra tokia trumpa, kad viena sekundė jų turi tiek, kiek sekundžių būta nuo visatos atsiradimo.
Tiesa, už eksperimentų, kurie suteikė žmonijai galimybę pažvelgti į elektronų pasaulį atomų ir molekulių viduje bei leido ištirti procesus, kurie vyksta taip greitai, kad anksčiau jų buvo neįmanoma stebėti, stovi ne tik F. Krauszas, bet ir dar du prancūzų mokslininkai. Tai – Pierre'as Agostini ir Anne L'Huillier.
Už tai Švedijos karališkoji mokslų akademija šiems trims mokslininkams ir skyrė šių metų Nobelio fizikos premiją – po aukso medalį ir beveik milijoną eurų pasidalinti. Įvertinimas mokslininkus neabejotinai pradžiugino.
„Tiesiog bandau suvokti, kad tai iš tiesų realybė“, – kalbėjo F. Krausz.
Tai, kad pelnė prestižinį apdovanojimą Anne L'Huillier sužinojo vesdama paskaitą.
„Paskutinis mano paskaitos pusvalandis buvo ganėtinai sudėtingas“, – sakė ji.
Anne L'Huillier yra vos penktoji moteris, pelniusi Nobelio fizikos premiją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
