Keturi Klaipėdos moksleiviai, nusprendę užsidirbti iš seksą mėgstančių vyrų, nudegė nagus ir įkliuvo į teisėsaugininkų rankas. Klientus šantažuojančių prostitučių buvo visais laikais.
Pagailėjo merginų
Kaip pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė Palmira Martinkienė, Klaipėdos apygardos teismas, patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokurorės kaltinimus turto prievartavimo, plėšimo bei dokumentų ir automobilio grobimo byloje, nuteisė du 17 ir 18 metų moksleivius, skirdamas jiems 2 metų laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant vieneriems metams. Jų bendrininkes nepilnametes merginas, kaip ir prašė valstybės kaltintoja prokurorė Dalia Stonienė, teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.
Anksčiau neteisti vienos Klaipėdos gimnazijos bei Palangos pagrindinės mokyklos moksleiviai sumanę pasipelnyti, sukurpė tokio amžiaus jaunuoliams kiek neįprastą „verslo planą“ – sugundyti suaugusį vyrą nepilnamete mergina ir pagrasinus, kad paviešins filmuotą medžiagą, iš jo pareikalauti pinigų.
Savo planą jie bandė įgyvendinti praėjusių metų gegužės 17 dieną. Vaikinai nusipirko skareles veidams prisidengti, lipnią juostą, suvenyrinius peilius, iš pažįstamos merginos pasiskolino filmavimo kamerą ir pasislėpė buto Debreceno gatvėje spintoje. Tuo metu troškęs sekso su jauna mergina vyriškis gavo iš savo pažįstamo žinutę, kad yra „meilei pasiruošusi mergina“. Žinutėje buvo nurodytas ir jos telefonas.
Netrukus porelė jau traukė į butą, kuriame vaikinai buvo surengę pasalą. Vyrą atviliojusi šešiolikmetė žinojo ir apie pasalą, ir apie tai, kas vyks toliau. Vos mergina spėjo nusimesti drabužėlius, kai iš spintos iššoko vaikinai ir vyriškį sumušė, lipnia juosta surišo jo rankas ir kojas, užklijavo burną. Šokinėdami aplink ir grasindami peiliais, jie iš vyro pareikalavo 10 000 litų – antraip, girdi, jie paviešins nufilmuotą medžiagą.
Tačiau vyras nebuvo iš tų greitai išsigąstančių ir nepuolė ieškoti reikalaujamos sumos. Tuomet užpuolikai nutarė pinigų „pasiimti“ iš vyriškio banko kortelės, tad nusivedė jį prie artimiausio bankomato. Ir vėl teko nusivilti. Išspjovęs 100 litų banknotą bankomatas kortelę prarijo. Negavę pinigų, „šantažuotojai“ grįžo į butą, pasiėmė vyro dokumentus, susirinko jo turėtus daiktus, 230 litų ir, sėdę į kieme stovėjusį aukos automobilį „Mercedes-Benz“, nutarė pasivažinėti miesto gatvėmis. Po kokių trijų valandų, automobilį palikę stovėjimo aikštelėje, nepilnamečiai grįžo namo.
O prostitute taip ir nespėjęs pasinaudoti vyras pasielgė kiek netradiciškai. Dažniausiai šantažuojami vyrai džiaugiasi lengvai išsisukę, tačiau klaipėdietis E. V. nuvyko į policijos nuovadą. Pareigūnai kaipmat surankiojo šantažuotojus ir atsivežė į areštinę.
Taip byla atsidūrė Klaipėdos apygardos teisme ir buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Kadangi nusikaltimo padarymo metu abu įtariamieji buvo nepilnamečiai, neteisti, o padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam atlyginę dar iki teismo, tad ir nuosprendis buvo palyginti švelnus. Be paskirtosios subendrintos lygtinės laisvės atėmimo bausmės teismas jaunuolius įpareigojo pusę metų būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 ryto. Tokiu metu namuose privalės būti ir nuo bausmės atleistos nepilnametės. Beje, jų „nuopelnai“ šioje istorijoje nevienodi.
Septyniolikmetė vaidinti prostitutę nesutiko ir buvo teisiama tik už tai , kad žinojo apie nusikaltimą ir apie tai nepranešė policijai. O štai metais jaunesnė moksleivė nusprendė išbandyti savo „aktorinius“ gabumus.
Tūkstančių negavo
Panašių šantažo atvejų būna dažnai, tik mes apie juos nesužinome, nes šantažuojamieji ir šantažuotojai, ko gero, susitaria. Policijos pareigūnai, tikrindami nelegalius masažo salonus, prostitučių butus, kartais randa ir vaizdą, ir garsą įrašančios technikos. Yra rasta net nuotolinio šnipinėjimo įrangos. Tad, kam ji buvo reikalinga, gali nuspręsti pats skaitytojas.
Keletas tokių šantažo istorijų yra pasiekę ir teismus. Toje pačioje Klaipėdoje buvo teisiama prostitutė, kuri su buto šeimininku šantažavo savo klientą. Bute, seksualinių santykių metu šeimininkas nufotografavo prostitutę ir jos klientą bei nukopijavo pastarojo mobiliojo ryšio telefone buvusius duomenis. Kitą dieną klaipėdietis paskambino perkama meile pasinaudojusiam vyrui ir, grasindamas perduoti kompromituojančias nuotraukas jo sugyventinei bei verslo partneriams, pareikalavo 10 000 litų. Nukentėjusysis apie jo atžvilgiu vykdomą šantažą pranešė policijai. Šantažuotoją su įkalčiais vienoje kavinėje sulaikė pareigūnai.
Uostamiesčio tradicijos
Beje, uostamiestis, ko gero, turi seniausias „sekso šantažo“ tradicijas. Čia sovietmečiu veikė garsi „16-oji divizija“. Taip buvo vadinamos prostitutės, aptarnaudavusios į Klaipėdą atplaukdavusius jūrininkus. Nors sovietmečiu viešai buvo deklaruojama, jog komunizmą statančiai visuomenei nebūdingos tokios buržuazinio pasaulio atgyvenos kaip prostitucija, tačiau Klaipėdos „diviziją“ milicija toleravo. Savo pavadinimą ji gavo matyt palyginus ją su 16-ąja lietuviškąja divizija, kuri kariavo Sovietų pusėje prieš vokiečius ir buvo suformuota iš Lietuvos vyrų.
Dar ir dabar senieji klaipėdiečiai prisimena, kad „16-osios divizijos“ merginos buvo tikros gražuolės, mokėjo užsienio kalbų. Jas būtų galima palyginti su dabartinėmis ilgakojėmis, teikiančiomis eskorto paslaugas užsieniečiams, tik jokiu būdu ne su gatvinėmis prostitutėmis.
„Divizijos“ merginos laisvai vertėsi perkama meile todėl, kad visos buvo susijusios arba su KGB – valstybės saugumo komitetu, arba su milicija. Šiaip, ypač su iš kapitalistinių šalių atplaukusiais jūreiviais sovietiniems žmonėms bendrauti nederėjo. Tik pasikalbėjęs su eiliniu jūreiviu tuoj pat tapdavai KGB pareigūnų susidomėjimo objektu, o štai gražuolėms „plaštakėms“ būdavo leidžiama bendrauti ir su jūreiviais, ir su kapitonais, ir su kitais užsieniečiais. Už tai jos teikdavo informaciją. Ar būdavo šantažuojami jūreiviai, dabar sunku išsiaiškinti.
Kartais milicija surengdavo reidus, patikrindavo merginas, tačiau sankcijų imdavosi tik prieš venerinėmis ligomis užsikrėtusias arba be KGB leidimo pradėjusias dirbti po „16 divizijos“ priedanga. Pastarosios paprastai į uostą lįsdavo per tvorą ir dažniausiai aptarnaudavo sovietinius jūreivius. Aišku, merginos turėjo ir slaptų svajonių. Viena jų – ištekėti už užsieniečių. Pasakojama, kad keletui merginų yra pasisekę tai padaryti.
Baigėsi sovietmetis, baigėsi ir „divizijos“ veikla. O prostitucija išliko. Elitinės „sekso bitutės“ meilės ištroškusių jūreivių jau laukdavo prabangiuose restoranuose, o tos, kurios dažniausiai aptarnaudavo filipiniečius, į jūrų uostą lipdavo per tvorą.
Su metais ir ši tvarka pasikeitė. Uostą ėmė saugoti privačios tarnybos, o prostitutės veiklą išplėtė visame mieste.
Vaidino įsimylėjusį Dar dažniau šantažu nei moterys prostitutės užsiima gėjai. Tokių atvejų ypač daug, bet jie į viešumą pakliūva itin retai, nes šantažuojamieji, žinodami neigiamą požiūrį į gėjus, bijo viešumo.
Kaip tik už partnerių šantažavimą nesenai buvo nuteistas marijampolietis Milvydas Matukaitis. Jau septynis kartus už vagystes, plėšimus, reketą teistas vyras sugalvojo kiek pakeisti savo nusikaltimų profilį – užmegzti pažintį su vyru, vaidinti įsimylėjėlį, o po to savo meilužį šantažuoti ir reketuoti.
M. Matukaitis slėpė savo vardą – pasivadino esąs Linas. Pirmą kartą telefonu pakalbėjęs su pažinčių su vyrais ieškančiu Ernestu, pakvietė jį į pasimatymą Marijampolėje. Anot Ernesto, atvykęs jis iškart susižavėjo aukštu, lieknu vaikinu, o kai išgirdo, kad jis gedi žuvusio savo mylimojo, tai dar ir šiltas globos jausmas atsirado. „Linas“ tvirtino, kad jam labai sunku be mylimojo, kuris buvo gerokai už jį vyresnis, tad ir ieškąs „kažko panašaus“.
Po pirmojo pasimatymo „Linas“ buvo pakviestas pas Ernestą į Kauną. Tai buvo proga įvertinti, ar ant klastos kabliuko užkibęs kaunietis yra turtingas – ar vėliau bus ką iš jo išpešti. Netrukus ant Ernesto lovos patogiai įsitaisęs M. Matukaitis patyrė vyriškų glamonių skonį. Toliau regzdamas savo planą, M. Matukaitis vaidino labai susižavėjusį vaikiną ir, vos grįžęs namo, tą patį vakarą parašė Ernestui žinutę, kad jam „žiauriai patiko“, bei pasiūlė vėl susitikti. Tik šįkart kaunietis buvo įviliotas į „Lino“ pasiūlytą butą Kaune, prieš tai jame įtaisius filmavimo kamerą. Šį butą nuomojosi M. Matukaičio draugas marijampolietis Gerardas Tautvydas. Jis buvo ir klastingo plano bendrininkas.
G. Tautvydas slėpėsi užsirakinęs kambaryje, kai M. Matukaitis, į butą parsivedęs Ernestą, šiam iškart pasakė labai norįs sekso su juo. Pačiame oralinio sekso įkarštyje trakštelėjo durys ir į kambarį įėjo tamsiai apsirengęs vaikinas, ant galvos užsimaukšlinęs gobtuvą. Tai buvo G. Tautvydas. Jis rankose laikė ginklą. Ernestas, supratęs, kad pateko į spąstus, bandė sprukti, bet ir G. Tautvydas, ir nuo lovos pakilęs „Linas“ jam pasakė, kad viskas nufilmuota, o buto durys užrakintos. Abu vyrai juokėsi iš įkliuvusio Ernesto ir pareikalavo dosniai sumokėti už žadamą tylą – antraip nufilmuotos atviros sekso scenos tuoj pat atsidursiančios internete.
Po sekso – egzekucija
Ernestas buvo stumdomas ir mušamas, spardomas, galiausiai surištas batraiščiais ir juostomis suplėšytu rankšluosčiu. Kiekvieną smūgį lydėjo reikalavimas pasakyti, kiek pinigų turi kaunietis, kur jo banko kortelės, kokie slaptieji duomenys. Be to, išrovus kelis jo plaukus, pasakyta, kad šie atsidurs ant kokio nors vaiko drabužių, o jis, Ernestas, bus apkaltintas dėl lytinių santykių su nepilnamečiu. Siekdami stipriai įbauginti užpultą kaunietį, pasiūliusį 10 000 litų už tylą, bendrininkai prikišo jam prie rankos švirkštą su skysčiu ir pasakė, kad vyras bus apkrėstas ŽIV. Tada, ant galvos užmovę polietileninį maišelį, tikino kankinsią, nuplėšią ir nukaposią nagus, galiausiai sudeginsią jo turimą kaimo turizmo sodybą.
Neatsilaikęs kaunietis pasakė, kad bankuose turi apie 70 000 litų, nurodė, kaip patekti į jo butą ir kur rasti banko korteles, slaptuosius duomenis. Kai M. Matukaičio kompanija iš kauniečio Ernesto sąskaitų pasisavino per 73 000 litų, buvo nutarta vyrą paleisti. Nemanyta, kad jis skųsis, nes šantažuojant mosuota vaizdo filmavimo kamera ir jau nufilmuotais vaizdais. Tačiau nuskriaustasis kreipėsi į policiją.
Šia istoriją nagrinėjant Kauno apygardos teisme, marijampolietis savo kaltės neneigė. O neigti būtų buvę beprasmiška, nes surastose vaizdajuostėse buvo viskas užfiksuota. Specialistai atkūrė ir ištrintus vaizdus, kuriuose M. Matukaitis ir G. Tautvydas dar tik repetavo, kaip esą darys pornografinį filmą.
Beje, kiek vėliau, po įvykių Kaune, nesuimtas M. Matukaitis panašiu būdu ketino užsidirbti ir nusidanginęs į Klaipėdą. Su bendrininkais jis interneto pažinčių svetainėje susirado šeimą turintį klaipėdietį, slapta ieškojusį vyriško sekso. Šiam paskyrė pasimatymą ir, pradėjus artimiau bendrauti, tuoj pat pareiškė, kad viskas nufilmuota. Nelaimėlis, pabūgęs, kad apie netradicinę jo seksualinę orientaciją sužinos šeima, sutiko iškart sumokėti reikalaujamus 300 litų. Po kelių dienų lygiai taip M. Matukaičio ir jo bendrų spąstuose atsidūrė kitas vedęs klaipėdietis. Jis, kad nebūtų paviešinta apie jo „užkulisinį“ intymų gyvenimą, reketininkams sumokėjo 3000 litų. Vėliau dar neteko ir daugiau pinigų, bet reketavimas nutrūko, kai vyras kreipėsi į policiją.
Už vyriško sekso trokštančių vyrų „žvejybą“ ir reketavimą Kaune bei Klaipėdoje įkliuvęs M. Matukaitis dabar nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Atsipirko bauda
Kartais šantažu užsiima ir nusiklastamo pasaulio atsovai. Kauno miesto apylinkės teismas yra nubaudęs 2250 litų bauda paties Henriko Daktaro asmens sargybinį ir patikėtinį Romualdą L. Jis iš vienos už sąvadavimą teistos ir grožio saloną atidaryti norėjusios kaunietės Virginijos K., pravarde Motinėlė, reikalavo 10 000 litų už ją kompromituojantį vaizdo įrašą. Jame buvo užfiksuotas dviejų merginų pasakojimas, kad sąvadautojos nurodymu jos užsiima prostitucija.
Motinėlė iš pradžių sutiko išsipirkti tą įrašą, tačiau neturėjo pinigų susimokėti iš karto, tad pirko „išsimokėtinai“. Tačiau, kai po kurio laiko buvo išdaužyti jos salono langai, moteris nusprendė, kad su ja bando susidoroti pinigų už įrašą iki šiol negavę vyriškiai ir išsigandusi kreipėsi į policiją. Tik faktai
Gražios moterys šnipinėjimui buvo naudojamos nuo senų laikų ir taip yra užverbavusios ar privertusios teikti žinias ne vieną aukštą pareigūną. Dar dešimtajame amžiuje prieš mūsų erą pirmoji sekso šnipė Dalila panaudojo savo seksualines grožybes, kad sužlugdytų Danito karalystės herojų Samsoną. Šis paskutinis Izraelio teisėjas, aprašytas Teisėjų knygoje, pasižymėjo neregėta jėga kaip graikų Heraklis – vienas pats įveikė liūtą imtynėse, nugalėjo visą armiją ir nugriovė pastatą. Samsono jėgos šaltinis buvo jo plaukai, kuriuos kirpti draudė nazarėjo įžadas. Tačiau Dalila, panaudojusi savo moteriškus kerus, sužinojo šią paslaptį. Apgaule nukirpus Samsono plaukus, jėgos jį apleidusios.
XX amžiuje nacių prostitutės masiškai naudodavo savo grožį, norėdamos iš vyrų išgauti slaptą informaciją gestapui priklausančiuose viešnamiuose. Puikiai žinoma ir šokėjos, „mirtinos moters“ Matos Hari istorija. M. Hari (iš indoneziečių kalbos – „Saulė“, pažodžiui – „dienos akis“) aukšto rango karininkams apsukdavo galvas savo nuostabiais, erotinių elementų turinčiais šokiais. 1916 metais ji buvo sulaikyta Anglijoje ir prisipažino esanti Prancūzijos agentė, bet buvo paleista. Po to ji buvo suimta Paryžiuje ir apkaltinta šnipinėjimu Vokietijai. Nors Mata Hari kaltę neigė, sakė esanti tik šokėja, tačiau ji buvo nuteista ir sušaudyta.
Dažniausiai moteris šnipinėjimui naudojo KGB. Bendradarbiavusios su KGB prostitutės buvo vadinamos „kregždutėmis“. Sovietų Sąjungos teritorijoje veikė bent kelios specialiosios mokyklos, kuriose moterys bei vyrai buvo profesionaliai mokomi viliojimo meno. Tokias mokyklas baigę agentai ne tik sugebėdavo rinkti slaptą informaciją, bet ir, jei to prireikdavo, nesigėdydami viešai atlikdavo lytinį aktą. „Kregždutės“ žinojo, kad yra filmuojamos ir tam būdavo paruošusios. Mokyklose, stebint instruktoriams, jos viešai santykiaudavo, išmokdavo taip sužavėti vyrus, kad jie dėl savo „mažos galvutės“ pametę protus, išduodavo valstybes. Į sekso šnipinėjimo žabangas pakliuvusiam kokiam nors NATO generolui ar kitam aukštam pareigūnui buvo paliekamos dvi alternatyvos: arba jis sutinka bendradarbiauti su KGB, arba nuotraukos ir vaizdajuostės, kuriose užfiksuoti meilės žaidimai, atiteks jo žmonai, viršininkams ar bus paviešintos žiniasklaidoje.
Beje, Sovietų Sąjungos slaptosioms tarnyboms tarnavusios „kregždutės“ privalėdavo būti ne tik gražios, meilios, lipšnios, bet ir išsilavinusios, kad jų verbuojamiesiems būtų įdomu su jomis bendrauti ne tik lovoje. Apie jų darbą yra išleista F. Lauro knyga „Seksšpionažas“
Petras KURMELIS
AKISTATA
