Garsiausio Lietuvos kriminalinio pasaulio veikėjo Henriko Daktaro byla gali sudrebinti šalies politinį pasaulį. Taip skelbia lenkų žurnalas „Śledczy“.
Praėjus lygiai metams po H. Daktaro arešto Bulgarijoje, o vėliau ir pargabenimo į Lietuvos Lukiškių kalėjimą, užsienio žiniasklaidoje pasirodė nemažai publikacijų apie legendinės Kauno Daktarų gaujos įžymybę.
Siūlome ištrauką iš kaimynų lenkų spaudoje pasirodžiusio žurnalistinio tyrimo.
Netikėtas areštas Bulgarijoje
2009 metų vasarį atokiame Bulgarijos miestelyje Kraneve, įsikūrusiame ant Juodosios jūros pakrantės, apsigyveno 52-ejų Kostios vardu aplinkiniams prisistatęs barzdotas, atletiškos išvaizdos vyriškis.
Aplinkinių nedomino, kuo jis užsiima – paprasčiausiai jis buvo laikomas vienu turtingiausių Kranevo rezidentų, galėjusių sau leisti išsinuomoti vilą šioje pakrantės dalyje.
Pernai rugsėjo 4-ąją į jo vilą įsiveržė ginkluotas policijos būrys, paguldė vyriškį ant žemės ir pridėjo automato vamzdį prie galvos.
Pareigūnai žinojo, kad su šiuo žmogumi juokauti neverta – jis laikytas vienu pavojingiausių gangsterių, ieškomų Europos policijos.
Barzdočius atsigulė ant nugaros ir neva neteko sąmonės – po akimirkos buvo be gyvybės ženklų. Bet policijos tarnybos agentai gerai žinojo, kad vienas lietuviško nusikalstamo pogrindžio kūrėjų – H. Daktaras tik simuliuoja panašias situacijas.
Įklampino bičiulio parodymai
Kitą dieną Bulgarijos vidaus reikalų ministras Cvetanas Cvetanovas paskelbė apie sėkmingos operacijos pabaigą: „Bendradarbiaujant kelioms Europos šalių policijos tarnyboms ir Europolui pavyko sulaikyti žmogų, kuris įtariamas net dėl 30 žmogžudysčių.“
H. Daktaras turėjo verslo reikalų įvairiose sferose ir su partneriais iš viso Europos kontinento. Pradedant Bulgarija, Norvegija, Belgija ir baigiant Ispanija.
Pasak C. Cvetanovo H. Daktaro šlovė, o gal nešlovė, viršijo tą, kuria pasižymėjo serbų mafijozas Sretanas Josicius taip pat kriminaline veikla užsiėmęs Bulgarijoje. Šio narkomafijos boso areštas 2003 metais buvo laikomas dideliu Bulgarijos policijos laimėjimu, nors tai ir pradėjo kruviną mafijos karą dėl serbo palikimo.
Lietuvos valdžia nedelsiant pareikalavo H. Daktaro ekstradicijos. Su tokiu pareikalavimu iškart sutiko Sofijos valdžia.
Kaip įkliuvo H. Daktaras? „Kurier Wileński“ žiniomis, ypač vertingų duomenų suteikė buvęs Daktarų grupuotės narys Vitalijus Latunas.
Jis vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie tai, kad Lietuvoje pasklidusi informacija, jog H. Daktaras slepiasi Ispanijoje, tėra akių dūmimas. Per vieną apklausų jis nurodė Bulgariją.
Šioje šalyje kartu su vietos gyventoju statybos įmonę įsteigė ilgametis H. Daktaro draugas – Jonas Jegerskas. Netrukus pareigūnai atskleidė, kad H. Daktaras apsigyveno šio verslo partnerio prabangoje viloje.
Kartu su bosu įkliuvo ir tą dieną pas jį apsilankęs sūnus Enrikas Daktaras, irgi neblogai žinomas policijai.
Trumpas filmas, kuriame buvo vaizduojami policijos veiksmai sulaikant H. Daktarą, akimirksniu pasirodė vaizdo įrašų portale youtube.com.
Tarp daugybės šio klipo komentarų atsirado ir toks: „Gyvenu Lietuvoje ir gerai žinau, ką H. Daktaras darė visą savo gyvenimą. Faktas, jis buvo mafiozas, bet ir geras žmogus. Kai jis buvo bosas Kaune – buvo tvarka. Dabar mieste padėtis blogesnė...“
Faktas - buvo tvarka, nors dėl jos ne kartą reikėjo pralieti kraują.
1993 metų spalio 7-ąją į mėgstamiausią H. Daktaro restoraną „Vilija“ įlėkė keli ginkluoti vyriškiai – per susišaudymą žuvo penki žmonės. Pats H. Daktaras išgyveno, nors tada jis buvo pagrindiniu taikiniu šios lietuviškos Šventojo Valentino Dienos skerdynėse.
Vėliau paaiškėjo, kad šias žudynes užsakė jo konkurentas – Romantas Ganusauskas, vadinamas Mongolu. Praėujus kuriam laikui Mongolas dingo...
Ar Daktaras Kaune darė tvarką kaip nusikalstamos organizacijos vadas, ar kaip artimas įtakingiems politikams, kurie neslėpė pažinties su juo, asmuo? Tai sudėtingas klausimas...
Pedofilijos skandalas
Praėjus mėnesiui Kauno senamiestyje, šalia V. Sladkevičiaus gatvės 5-ojo namo, buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas 47-erių Jonas Furmanavičius.
Spalio 5-ąją buvo šiek tiek po aštuonių ryto, kai teisėjas įsėdo į savo „Mercedes“ ir rengėsi išvažiuoti iš kiemo. Tuomet jis netikėtai susidūrė su baltu „Volkswagen“ autobusiuku.
Įpykęs J. Furmanavičius iššoko iš savo automobilio ir akimirksniu pasigirdo šūviai.
Trys kulkos pataikė į teisėjo kūną, viena į galvą. Jis žuvo vietoje.
Netrukus interviu radijui Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas pareiškė, kad yra analizuojamos visos bylos, kurias kažkada tyrė J. Furmanavičius.
Jo nužudymas galėjo būti nusikalstamo pasaulio kerštas arba perspėjimas kitiems pernelyg smalsiems teisėsaugos atstovams.
Žiniasklaida priminė: nužudytas teisėjas pirmininkavo baudžiamojoje byloje, kurioje anksčiau buvo nuteistas H. Daktaro sūnus Enrikas.
Ir kai jau atrodė, kad nusikaltimas išaiškintas... sprogo tikra bomba. Pasirodė, kad J. Furmanavičių galėjo nušauti kaunietis Drąsius Kedys, įtakingų pedofilų tvirkinamos 5-erių mergaitės tėvas.
Tarp mažametės tvirkintojų galėjo būti ir nužudytas teisėjas.
Iš „Beretta“ pistoleto vėliau buvo nužudyta ir mergaičių sąvadavimu apkaltinta Violeta Naruševičienė, kuri, anot lenkų spaudos, iškrypusiam teisėjui galėjo siūlyti ir savo 8-metę dukterį.
Po šių kraupių įvykių didvyriu pramintas D. Kedys slapstėsi nuo policijos.
Praėjus daugiau nei pusmečiui netikėtai rastas jo kūnas...
Žiniasklaidoje pasirodė versijų, kad visa ši tamsi istorija neva suplanuota H. Daktaro, kuris buvo suinteresuotas J. Furmanavičiaus nužudymu.
Pernai spalio 5-ąją Kaune nušautas teisėjas J. Furmanavičius. Iki šiol neatsakyta, kas į jį paleido mirtinus šūvius. Lenkų žiniasklaida spėja, kad prie šio nusikaltimo galėjo prisidėti ir asmenys iš Daktarų gaujos aplinkos (ELTA nuotr.)
Pėdsakai veda į vagių gaują
Lenkų spauda mano, kad V. Naruševičienė galėjo būti pasirinkta atsitiktinai.
Pareigūnai atskleidė, kad V. Naruševičienės vyras buvo Voketijoje gyvenantis Deividas Naruševičius, anksčiau teistas už dalyvavimą automobilių vagių gaujoje.
Klientų iš Vakarų šalių užsakymu jis teikė ypatingą paslaugą: „vogė“ jų automobilius, o po to pardavinėjo Rytų regione.
Galiausiai pelnu dalijosi su buvusiais savininkais, kurie papildomai gaudavo solidžias draudimo išmokas.
Gal tai ir nereikšmingas faktas, bet H. Daktaras buvo svarbus žaidėjas pogrindiniame po kelias Europos šalis išsikerojusiame vogtų automobilių „versle“, kurį pastaraisiais metais akylai stebėjo Belgijos policija.
Ne savo noru įpainiotas į politiką
Kaskart, kai Lietuvoje sprogsta kokia nors didesnė kriminalinė istorija, iš karto visuomenėje kyla klausimas: kaip su ja susijęs H. Daktaras? Ir sunku dėl to stebėtis, nes jis šalies nusikaltimų scenoje pasirodė 1989 metais, t.y. be penkių dvylikta prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, bei valdė ją daugelį metų.
Verta pastebėti, kad savo gaujos užuomazgas jis kūrė dar 70 –ųjų metų pabaigoje.
Tačiau tuomet, SSRS vadovo Leonido Brežnevo ir visur esančios milicijos laikais, negalėjo išskleisti sparnų.
Paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo eros pabaigoje ir spartėjančios privatizacijos laikotarpiu – situacija smarkiai pasikeitė.
H. Daktaras, nors savo mokslus baigė devintoje klasėje, vėliau tobulinosi skaitydamas knygas, kuriose jis susipažino su tikrais didvyriais. Jis labai norėjo būti į juos panašus.
Vienos kratos metu jo namuose pareigūnai rado „Krikštatėvio“ romaną bei knygas garsaus Amerikos gangsterio Alo Kaponės kriminalinių žygių tematika. Ir nors jaunystėje H. Daktaras turėjo problemų su milicija (buvo suimtas už plėšikavimą bei chuliganizmą, - red. past.), jis neketino pasukti iš nusikaltimų kelio.
Apskritai sunku surasti sferą, kurios Henytė, jau kaip Daktarų gaujos bosas, nesistengtų monopolizuoti: prekyba narkotikais, nelegalus alkoholio platinimas, automobilių kontrabanda, reketas, duoklės ir pan.
Lietuvos komentatoriai pabrėžia, kad garsus gangsteris ilgai buvo neliečiamas, nes draugavo su aukščiausio rango politikais, kitais įtakingais žmonėmis.
Tiesa, šiandien visi jie nuo jo atsiriboja, bet kai kurie faktai byloja ką kita: valdžiai reikėjo stipraus žmogaus.
Vienas iš jo politinių užsakovų esą turėjo būti Artūras Paulauskas, buvęs Lietuvos parlamento pirmininkas. Taip bent teigia gangsteris.
Prieš kiek laiko H. Daktaras išleido knygą „Išlikti žmogumi“. Ten galima rasti fragmentus, kuriuos itin kruopščiai skaitė Generalinėje Prokuratūroje. Ten H. Daktaras prisimena „verslo“ diskusijas su pažįstamu Sigitu Čiapu – plačiai žinomu, gerbiamu žmogumi, kuris buvo laikomas sąžinės pavyzdžiu.
„Henrikai, kaip žinai, turiu banką Agoros Pajus. Klientai padėjo pas mane virš dviejų milijonų litų. Vaikinai iš valdžios siūlo, kad paskelbčiau bankrotą ir pinigus padalinčiau tarp savų.“
„Sigi, ar nesupranti, kad tai būtų nusikaltimas prieš žmones, kurie padėjo pas tave paskutinius litus? Tūkstančiai lietuvių tave prakeiks – neturėsi ramybės nei dieną, nei naktį.“
Taip turėjo atsakyti pasipiktinęs knygos autorius, įrodinėdamas, kad vis dar lieka žmogumi. Bet banko savininkas nebijojo košmarų ir privedė banką iki bankroto.
Paklaustas H. Daktaro dėl savo elgesio motyvų, atsakė sentencija: „Kai vogi, turi vogti milijonus, ir nepurvinti rankų mizeriu“...
Tačiau kaip savo knygoje rašoje H. Daktaras, jis nesiryžo dalyvauti šiame abejotiname reikale. Galų gale A. Paulauskas netapo šalies prezidentu, kaip to siekė S. Čiapas, bet į minėtą avantiūrą įtraukti socialdemokratai tapo viena iš svarbiausių politinių jėgų Nemuno šalyje.
Įdomu, kad 90-ųjų pradžioje A. Paulauskas tapo itin populiarus kaip prokuroras, kuris nebijojo paskelbti karo lietuviškai mafijai. Gal H. Daktaras norėjo jį sukompromituoti savo prisiminimais?
Ar H. Daktaro knygoje yra neišgalvoti pasakojimai? Galbūt H. Daktaras, kuris pernai iš ekskursijos po Bulgariją sugrįžo į Lietuvą, panorės parašyti savo prisiminimų tęsinį. Atrodo, kad toks leidinys suras nemažai skaitytojų...
Mažoji Sicilija
1997 metais teismas nuteisė H. Daktarą 7,5 metų kalėjimo ir konfiskavo tur1, bet jis su tokiu nuosprendžiu nesutiko. Kai apeliacija Lietuvos teisme nepadėjo, jis kreipėsi į Žmogaus Teisių teismą Strasbūre. Teisėjai nusprendė, kad gangsterio procesas nebuvo nešališkas.
H. Daktarą išleido iš kalėjimo atlikus tik dalį bausmės. Daugelis ekspertų neabejojo: niekuo čia dėtas Strasbūras, o tai, kad pastebimai sumažėjo pelnas iš prekybos narkotikais.
Tokius nelegalius sandorius globojantys politikai nusprendė, kad kažkas turi šią „recesiją“ sutvarkyti.
Šiai misijai buvo pasirinktas geležinės rankos vyras, kuris nebijo konfliktuoti su mafijozais iš vadinamosios lietuviškos Sicilijos – Domeikavos, esančios iškart už Kauno ribų.
Būtent šioje gyvenvietėje gaminami narkotikai, kurie plūsta ne tik į vietinę rinką, bet ir į visą Europos žemyną. Nors visi žino, kas ten dedasi, bet valdžia nebando likviduoti nelegalios produkcijos.
2006 metais H. Daktaras vėl buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, iš kurio vėl grįžo anksčiau laiko – neva už gerą elgesį.
Praėjus dvejiem metams, daugelio nuostabai, jis nusprendė pabėgti iš šalies. Akivaizdu, kad jis turėjo ko bijoti.
Netrukus jo laukia kitas procesas – šalies valdžia kruopščiai tam ruošiasi. Tikėtina, kad šį kartą H. Daktaras pasėdės gerokai ilgiau.
Kažkada gangsteris vienam žurnalistui prisipažino, kad nemažai džiaugsmo jam suteikia naminių gyvūnų stebėjimas: triušių, ančių, kiaulių. Jie nekovoja dėl valdžios ir pinigų, o tik dėl išlikimo. Bet dabar, atrodo, jis pats kovoja, kad išliktų...
TIK FAKTAI
Garsiausias visų laikų Lietuvos kriminalinio pasaulio veikėjas H. Daktaras yra teistas penkis kartus.
2009-ųjų birželį belgų dienraštis „Le Soir“ išspausdino publikaciją „Mafijos krikštatėvis pasitraukė“, kurioje H. Daktaras minimas kaip vienintelis europinio lygio mafiozas Lietuvoje ir galbūt Baltijos šalyse.
Šių metų gegužę Lietuvos knygynuose pasirodė balsas.lt žurnalisto Dailiaus Dargio parengta pirmoji knyga apie lietuvišką mafiją „Tikroji Daktarų istorija“.
Dukart H. Daktaras ir jo žmona Ramutė Daktarienė kreipdamiesi į Vilniaus apygardos teismą nesėkmingai mėgino uždrausti šios knygos platinimą. Knygos autorių D. Dargį apkaltino plagijavimu ir neteisėto Henytės atvaizdo panaudojimu.
Beveik visi legendinės Daktarų gaujos nariai išsiskirstė.
Dauguma bendradarbiauja su senus nusikaltimus tiriančiais Kriminalinės policijos biuro darbuotojais. Laisve besidžiaugiantys buvę gaujos nariai kaskart suteikia vertingos informacijos apie senais laikais padarytus H. Daktaro nusikaltimus.
Senų Daktarų nusikaltimų bylos, kuriose minimas ir H. Daktaras, Vilniaus apygardos teisme, anot prokurorų, bus atverstos šių metų pabaigoje arba kitų metų pavasarį.
