„Akistata“ nusprendė trumpai surašyti visą šią istoriją, trukusią ištisus metus. Istorijos, kuri virto kruvinomis skerdynėmis, pradžia galima laikyti 2006-uosius. Tais metais, nebeapsikentusi konfliktų su sugyventiniu Drąsiumi Kedžiu, jo namus paliko Laima Stankūnaitė. Paliko ne viena – kartu pasiėmė metų ir 2 mėnesių dukrelę.
Į pagalbą – politikas
L. Stankūnaitė apsigyveno pas seserį Violetą Naruševičienę. Susirado darbą, įstojo į Kauno technologijos universitetą, o dukrą ėmė leisti į savaitinį darželį.
2006-ųjų rugsėjo pradžioje D. Kedys niekam nepranešęs pasiima mergaitę iš darželio ir nebeleidžia matytis su motina. Jis pasipiktinęs tuo, kad per radiją paskelbtas L. Stankūnaitės telefonas ir noras rasti turtingą rėmėją.
Po kelių dienų L. Stankūnaitė rašo pareiškimus policijai, teismams, vaiko teisių apsaugos tarnyboms, prašo nustatyti vaiko globą.
Tėvas mano, kad dukra turi augti su juo, ir motinai neleidžia su ja susitikinėti.
2006-ųjų rugsėjo pabaigoje L. Stankūnaitė pagalbos kreipiasi į politiką, verslininką Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narį Andrių Ūsą. Šis suranda advokatą.
2006 metų lapkritį Kauno apylinkės teismas nutaria, jog 2 metų ir 8 mėnesių mergaitei ypač reikalinga motina, ir nustato gyvenamąją vietą su ja.
Kas antrą savaitgalį L. Stankūnaitė veža mergaitę pasimatyti su tėvu į jo tėvų namus, kur D. Kedys ir gyvena.
L. Stankūnaitę pas D. Kedį dažniausiai lydi sesuo Violeta. Atvykus į D. Kedžio namus, ji nuolat kivirčijasi.
2008-ųjų lapkritį L. Stankūnaitė išvyksta 7 dienoms į stažuotę Prahoje. Dukra lieka pas tėvą.
Pirmieji grasinimai
Tų pačių metų lapkričio 29-ąją D. Kedys paskambina A. Ūsui ir pagrasina jam atkeršysiąs už tai, kad padėjo L. Stankūnaitei susigrąžinti dukrą.
Lakričio 30-ąją D. Kedys įteikia Panemunės policijos komisariatui pareiškimą, kad A. Ūsas lapkričio 21–23 dienomis esąs tvirkinęs jo dukrą. Jis dar apkaltina motiną – L. Stankūnaitę, esą ji už pinigus leidusi tai daryti.
Gruodžio 22-ąją D. Kedžio ieškinys atsiduria Kauno apylinkės teisme.
Gruodžio 23 dieną Kauno apylinkės teimas priima nutartį – uždrausti L. Stankūnaitei matytis su dukterimi.
Po D. Kedžio grasinimų A. Ūsas ima nešiotis savigynai išduotą pistoletą, kreipiasi į Kauno apylinkės teismą dėl šmeižto.
2009 metų sausį A. Ūsas kreipiasi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kad bylas perduotų nagrinėti Vilniaus teisėsaugos institucijoms, tačiau prokurorė Genovaitė Ročienė prašymą atmeta.
2009 metų vasario 4 dieną Kauno miesto apylinkės prokuratūra A. Ūsui įteikia pranešimą apie įtarimus tvirkinus mergaitę.
Vasario pabaigoje D. Kedys pareiškia, esą tvirkinta ne tik jo dukra, bet ir L. Stankūnaitės sesers Violetos 8 metų dukra.
D. Kedys kaltina – L. Stankūnaitę ir jos seserį už pinigus pardavinėjus dukras.
Skundžiasi visi, bet niekas negirdi
2009 metų balandžio 21 dieną Kauno miesto apylinkės prokurorė Genovaitė Ročienė bei miesto apylinkės teismas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Stankūnaitės veiksmų.
Gegužės mėnesį D. Kedys kreipiasi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę, teigia, jog nepasitiki Kauno miesto apylinkės prokuratūros veiksmais. Jo įsitikinimu, byla vilkinama.
Per tą laiką, kol bylą tiria miesto apylinkės prokuratūra, mergaitė du kartus apklausiama psichologų. Apklausiamas ir A. Ūsas.
Birželio 16 dieną, atsižvelgus į tai, jog D. Kedys pareiškia nepasitikįs bylą tiriančiais pareigūnais, byla perduodama
Kauno apygardos prokuratūrai, sudaroma tyrėjų grupė.
Nuo birželio 23 dienos ikiteisminį tyrimą ima kontroliuoti Kauno apygardos prokuroras Andrius Kuršinas.
Liepos 15 dieną D. Kedys prašo Kauno apygardos prokuratūros paskirti įtariamajam A. Ūsui stacionarinę teismo pasichiatrinę ekspertizę, apriboti šio asmens ir buvusios sugyventinės nuosavybės teises. Prašymas nepatenkinamas.
Tą pačią dieną D. Kedys pasiunčia skundą ir generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui dėl bylų vilkinimo.
Liepos 23 dieną D. Kedys įteikia prašymą apklausti Kauno apygardos teisėją Joną Furmanavičių, apkaltina dukros tvirkinimu.
Liepos 29 dieną D. Kedžio prašymą prokuratūra atmeta.
Tuo pačiu metu Seimo žmogaus teisių komitetas gauna D. Kedžio, L. Stankūnaitės ir A. Ūso skundus. Juos persiunčia vaiko teisių gynymo tarnyboms.
L. Stankūnaitė ir jos sesuo Violeta kreipiasi į Vilniaus prokurorus dėl grasinimo jas nužudyti.
Skambina visais varpais
Rugpjūčio antroje pusėje, nesulaukęs jokių tolesnių teisėsaugos veiksmų, D. Kedys visoms institucijoms, redakcijoms ir Seimo nariams – daugiau nei 200 adresų – išsiuntinėja videoįrašus, kuriuose jis klausinėja savo dukterį, kas jai buvo daroma. Mergaitė nuotraukose atpažįsta ją tvirkinusius vyrus.
Rugpjūčio 19 dieną D. Kedys viešai televizijos laidoje pareiškia savo grasinimus.
Kitą dieną Vilniaus apygardos prokuratūrai bei apygardos teimui D. Kedys įteikia skundus dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros bei apylinkės teismo sprendimų nekelti L. Stankūnaitei bylos. Jis įsitikinęs, kad jo buvusi sugyventinė esą padėjusi padaryti nusikaltimą – davusi tvirkinti dukrą.
Rugpjūčio 26 dieną tinklalapyje „Pedofilai.com“ D. Kedys įdeda A. Ūso bei J. Furmanavičiaus nuotraukas, pagalbos prašymo laiškus trimis kalbomis bei filmuotą medžiagą, kur jo dukra pasakoja, kaip „dėdės“ ją tvirkinę.
„Laiške niekam“ D. Kedys rašo: „Gal prokurorai mato kitokius jų veidus (...) man jie visi – pedofilai (...). Aš suprantu, kad susidurta su „čekanavičiais“, kurie yra valdžioje, politikoje, teisme (...). Visi mano prašymai prokurorams atmetami (...). Toks, koks atliekamas šiuo metu ikiteisminis tyrimas, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams“.
Teisėjas atsitveria tylos siena
Po poros dienų „Akistata“ išspausdina straipsnį „Teisėjas pedofilas?“, kurio autorė pasikalba su pedofilija apkaltintu teisėju J. Furmanavičiumi.
– Ar matėte savo nuotrauką internetinėje svetainėje?, – tuomet klausėme teisėjo.
– Kur? Kokioje svetainėje? – perklausė J. Furmanavičius. – Nemačiau, tikrai nieko nežinau.
– Bet jūs kaltinamas tvirkinęs mažametę...
– Jokio supratimo neturiu, kodėl esu tuo kaltinamas ir šmeižiamas. Nepažįstu nei tų šeimų, nei tų žmonių. Niekada nesu bendravęs...
– Tai gal bylas su tai žmonėmis susijusias teko nagrinėti?
– Jokių bylų, dėl kurių galėčiau daryti prielaidą, kad gal kam nors nepalankų sprendimą priėmiau, nesu nagrinėjęs. Taigi, dar sykį kartoju, nežinau, kodėl esu šmeižiamas.
– Tai nejaugi nekyla jokių minčių, kodėl būtent jūs kaltinamas tokiu nusikaltimu?
– Tikrai neturiu supratimo, kuo tam žmogui nusikaltau ar nepatikau. Vienintelė sąsaja su tuo žmogumi, tai jo sesers (teisėjos Neringos Venckienės) kabinetas – šalia mano. Tačiau ir jai nieko blogo nesu padaręs.
– Ar ką nors darėt, kad paneigtumėte tą šmeižtą?
– Taip. Tas, kam reikia žinoti, informuoti. Manau, kad paaiškės, kas yra kas – juk tam yra atitinkamos institucijos, kurios gal pagaliau išsiaiškins tiesą. Nežinau, gal kam neparankus esu. Nežinau, ką galvoti...
– Tačiau, kodėl tylite, nepasakote, jog nekaltas?
– Taigi, aš esu teisėjas, tai jeigu imsiu garsiai aiškintis ir šaukti, tuoj būsiu apkaltintas, jog darau spaudimą... Būsiu įtartas, jog bandau daryti poveikį...
Krauju aptaškyta pabaiga...
Iki rugpjūčio pabaigos Vaiko teisių kontrolierės tarnyba gauna keturis D. Kedžio skundus dėl vaiko tvirkinimo ir bylos vilkinimo.
Po įrašo paviešinimo vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė kreipiasi į Generalinę prokuratūrą. Paragina apginti vaiko interesus. Generalinei prokuratūrai ji persiunčia ir L. Stankūnaitės bei jos sesers Violetos pareiškimus, kur įvardinti D. Kedžio veiksmai, galintys užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Rugsėjo pradžioje tvirkinimo bylą perima Vilniaus apygardos prokuratūra.
Pasižiūrėję vaizdo įrašus teisėsaugininkai ima kalbėti apie bylos paspartinimą, apie tai, kad reikia atskirti mergaitę nuo abiejų tėvų ir atiduoti ją psichologų, medikų globon, tačiau kalbos lieka kalbomis.
Spalio 5 dienos rytą įtariama, kad D. Kedys nušauna susiruošusį į darbą Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių.
Tą pačią dieną, po poros valandų, įtariama, kad D. Kedys nušauna ir L. Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę.
Spalio 6 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikina ankstesnius sprendimus neteikti kaltinimų L. Stankūnaitei.
Sprendimas dėl galimų kaltinimų pateikimo L. Stankūnaitei perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Tą pačią dieną D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra paimama iš senelių ir perduodama prižiūrėti specialistams.
Paskelbta įtariamojo D. Kedžio tarptautinė paieška, įtariamojo nuotraukos ir jo požymų aprašymai išsiuntinėti žiniasklaidai, išdalinti oro uostams, pasienio postams, degalinėms.
Stumdė vienas kitam
Po dviejų Kauno žmogžudysčių sukruto visi. Internete liejasi emocijos – palaikymas D. Kedžiui, kad „susidorojo su pedofilais“, visuotinis pasipiktinimas ir nusivylimas teisėsauga.
Sujudo ir Seimo nariai – dabar jau ketina sudaryti net specialią komisiją teisėsaugininkų veiksmams tirti.
Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui dabar irgi kyla daug klausimų, jam neramu dėl to, kad D. Kedys daromas didvyriu ir „teisingumo angelu“.
Tik kur jie buvo tada, kai D. Kedys, L. Stankūnaitė ir kiti su šia byla susijusieji buvo užvertę Seimo Žmogaus teisių komitetą skundais? Vienintelis jų nuveiktas darbas – „skundai persiųsti atitinkamoms institucijoms“. Toms pačioms institucijoms, kurios vilkino bylas. Toms pačioms institucijoms, kurios turėjo atkreipti dėmesį, kai žmonės skundžiasi, kad jiems grasinama. Toms pačioms, kurios taip ir nesugebėjo per beveik metus nustatyti: ar mažametės buvo tvirkinamos, o teisėjas ir politikas – ar šmeižto aukos, ar niekingi nusikaltėliai?
Įvykių eiga aiškiai rodo, jog teisėsauga tikrai nedirbo taip, kaip derėtų. „Akistatos“ dar vasarą kalbinti šią istoriją žinantys pareigūnai tvirtino, jog bylos tyrimą iš esmės trukdė visi – ne tik tėvas ir motina, bet ir įtariamasis politikas. „Bijojome paskubėti daryti išvadas, – „Akistatai“ sakė prokuroras, nenorėjęs būti įvardintas. – Juk apkaltinti žmonės užima gana aukštas pareigas.
Tam tikrų neaiškumų kilo ir po mergaitės apklausos, psichiatrai ir psichologai tarpusavyje nesutarė – vieniems atrodė, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti, kitiems atrodė, jog galimas daiktas, kad mergaitė pamokyta, ką kalbėti. Buvo siūlyta tėvui dukrą kelioms dienoms atiduoti į medikų rankas, tačiau tėvas kategoriškai atsisakė. Jis tik pyko ir šaukė, jog mes dangstome pedofilus, pasakojo savo versijas visiems, kas tik jo klausė.“
Informacija apmąstymams
Kodėl tylėjo ir tokiu šlykščiu nusikaltimu apkaltintas teisėjas? Juolab, kad daugelis jo kolegų ragino jį pagaliau imtis priemonių ir nutraukti tą šmeižto kampaniją.
Abu apkaltintieji tvirkinimu teigė, jog vienas kito nepažįsta. Tačiau kai 2006 metais teisėjas J. Furmanavičius buvo sulaikytas girtas už vairo, jis teigė, jog viešėjo pas draugą Noreikiškėse. Čia gyvena ir A. Ūsas...
Laima Stankūnaitė buvo pasiskelbusi, jog ieško žmogaus, kuris ją finansiškai paremtų. Visi žinome, kaip ir už kokias paslaugas „remiamos“ tokios prašytojos.
Jos sesuo Violeta nuolat lankydavosi ir šėldavo viename Kauno naktiniame klube.
Po to, kai girtas policininkas Skuodo rajone padarė avariją ir užmušė tris vaikus, atsistatydino generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Ar paseks jo pavyzdžiu generalinis ar bent Kauno prokuratūros vadovai, kurių pavaldiniai per metus nesugebėjo išsiaiškinti paprasčiausios istorijos?
Policininkai tyli. Tačiau ar ne jie kalti, kad buvo nušauta V. Naruševičienė? Tuoj po teisėjo nužudymo visas Kaunas kalbėjo ir žiniasklaida skelbė, kad tai tikriausiai bus padaręs D. Kedys.
Tačiau apsaugoti kitus asmenis, kuriuos D. Kedys kaltino pedofilija, imtasi tik po dviejų žmogžudysčių... Galų gale, kodėl visus metus nė vienam nešovė į galvą mintis, kad reikėtų nuginkluoti žmogų, kuris atvirai grasino nušauti, jo teigimu, „pedofilus“? Vien tik klausimai. Kažin ar sulauksime atsakymų?
