Prokuroras prašė apklausti Laimutę Stankūnaitę uždarame posėdyje, bet teismas netenkino jo prašymo.
Prokurorui pritarė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, Andriaus Ūso tėvai.
Vilniaus antrosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas tvirkinęs mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, nagrinėjimą.
Prieš posėdį į teismo salę atvesta dviejų kaukėtų apsauginių lydima L. Stankūnaitė. Pareigūnai saugo ją iš abiejų pusių.
Prasidėjus teismo posėdžiui, prokuroras Egidijus Motiejūnas paprašė uždaro teismo posėdžio, bet teisėjas Audrius Cininas nepatenkino jo ir kitų proceso dalyvių prašymo ir L. Stankūnaitės apklausą atliko viešą.
Teismas pranešė, kad per bylos pertrauką prokuroras atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu buvo apklausta liudytoja – gydytoja Laima Bloznelytė.
Ši onkologė žiniasklaidai anksčiau yra pasakojusi apie dėmes ant A. Ūso kūno.
Ketvirtadienį teismas planuoja apsispręsti dėl šio tyrimo medžiagos, kurią sudaro 235 lapai, prijungimo prie A. Ūso bylos.
Pradėjus apklausą, L. Stankūnaitė teismui aiškino A. Ūsą pažinojusi kaip savivaldybės darbuotoją. Vos pradėjusi duoti parodymus moteris teigė, kad jai sunku pasakoti. Tuomet teisėjas pasiūlė tik atsakyti į jo klausimus.
Į klausimą, kur ji gyveno prieš šešerius metus, moteris atsakė, jog J. Gimbutienės gatvėje. Iš ten išėjo buto nuomotojui pakėlus kainą.
L. Stankūnaitė sakė, kad butą padėjo surasti A. Ūsas: „Jis žmogiškai padėjo surasti butą, kurio savininkas buvo jo pažįstamas. Butas buvo šalia tėvų namų ir darželio.“
Pirmas susitikimas su A. Ūsu įvyko Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje. „Atėjau į tarnybą prašyti padėti atimti dukrą iš D. Kedžio. Jis man padėjo sutvarkyti dokumentus.“
Dukra, anot L. Stankūnaitės, tuo metu gyveno su tėvu. Vėliau ji paėmusi dukrą iš tėvo ir vedė ją į darželį. „D. Kedys ir jo tėvai matėsi su mergaite, pasirašėm sutartį, kada jie gali tą daryti.“
Mergaitė A.Ūsą pamatė pirmą kartą bute J. Gimbutienės gatvėje, kai šis atvyko apžiūrėti gyvenimo sąlygų. Toliau moteris pasakojo, kaip vyko krikštynos.
D. Kedžio dukters krikštynos
Šventė vyko 2008 metų lapkritį Vytauto bažnyčioje, Aleksote. „Ten dalyvavo mano tėvai, draugės ir A. Ūsas, kurį taip pat paprašiau atvykti, nes padėjo man susigrąžinti dukrą.“
Nusifotografavę pasivaikščiojo, apsilankė ledainėje ir grįžo namo į butą J. Gimbutienės gatvėje.
„Iš pradžių nuvažiavome namo pas tėvus, kur išgėrėme kavos. A. Ūsas vieną mano draugę nuvežė namo, tad likome aš su tėvais, dvi mano draugės ir grįžo A. Ūsas. Jis nuvežė mus namo ir išsiskyrėme“, – pasakojo L. Stankūnaitė.
Moteris sakė kvietusi ir D. Kedžio tėvus bei jį patį prieš dvi savaites: „Pasakiau, kad krikštynos vyks Vytauto bažnyčioje. D. Kedys atsisakė ten vykti, o jo tėvai teigė kažkur išvažiuosią.“
Kreipėsi į vaiko raidos centrą
Kadangi mergaitė nekalbėjo, kai gyveno pas D. Kedžius, moteris kreipėsi pagalbos į Vaiko raidos centrą. Prieš šešerius metus, kai paėmė dukrą iš D. Kedžių, mergaitė, anot L. Stankūnaitės, dažnai sirgo: „O šiaip buvo sveika, tik kalbėjo nerišliai. Vėliau lankė logopedą ir jau po ketverių mėnesių deklamavo eilėraštukus.“
Dirbo padavėja
Paėmusi dukrą iš D. Kedžių šeimos, moteris dirbo padavėja. Ten susipažino su Raimonda, kuri išmokė vadybos meno, ir ėmė dirbti kavinės administratore.
Dirbdama kavinėje moteris dažnai bendravo su A. Ūsu telefonu. L. Stankūnaitė net prisiminė jo telefono numerį. „A. Ūsas pasiūlė tvarkyti privačius namus, nes vadovavo valymo įmonei. Man buvo reikalinga mašina vežioti siurbliams. A. Ūsas man davė vairuoti „Ford Scorpio“, – pasakojo D. Kedžio draugė.
Taip pasakyti liepė tėtis
2008 metų gruodį L. Stankūnaitei grįžus iš Prahos, kur mokėsi, atvyko į D. Kedžių namus: „Ten jo motina sakė, kad Deimantė skundžiasi, jog A. Ūsas ją laižo. Paklausiau dukters, ar dėdė Andrius skriaudžia ją. Mergaitė pasakė, kad taip pasakyti liepė tėtis.“
Anot L. Stankūnaitės, paskutinį kartą mergaitė matė A. Ūsą tik per krikštynas.
Mergaitės apklausa
„Kai atėjau į apklausą Vaiko kambaryje po to, kai D. Kedys kreipėsi į policiją, paprašiau leisti dalyvauti, tačiau užėjus į kambarį D. Kedys mane stūmė. Vos išsilaikiau ant kojų“, – dėstė įvykio eigą L. Stankūnaitė.
Moteris teigė, kad vėliau ji išėjo, o apklausoje liko socialinė darbuotoja ir psichologė: „Nesuprantu, kodėl metė tokius kaltinimus, kad ji buvo tvirkinama. Man buvo šokas. Gruodį pasiėmiau dukrą, o patys kaltino mane tokiais dalykais. Mane kaltino, kad laižau su A. Ūsu savo dukrą.“
Į advokatės klausimą, kodėl D. Kedys tai darė, moteris atsakė: „D. Kedys buvo išlepintas ir priprato viską gauti iš gyvenimo. Jis buvo išpuikęs ir principingas, net nenorėjo bendrauti su manimi tikindamas, jog esu kalta.“
Kaip L. Stankūnaitė atsirado D. Kedžių šeimoje?
Iš pradžių, pasakojo L. Stankūnaitė, D. Kedžio šeima priėmė ją šiltai: „Jie padėjo man auginti dukterį. Vedėm bendrą ūkį, daug bendravom.“
Gimus vaikui, skundėsi L. Stankūnaitė, ji virtusi tarnaite, santykiai namie ėmė prastėti: „Pastojau būdama nepilnametė, todėl D. Kedžio sesuo N. Venckienė patarė jam išlaikyti gerus santykius iki pilnametystės. Jis mane žemino, buvau reikalinga tik tam, kad išplaučiau indus ir paruoščiau vakarienę.“
N. Venckienė, anot L. Stankūnatės, yra teisininkė ir, matyt, patarė, kaip elgtis.
Vyras, vardu Frančeska
Tęsiant apklausą, prokuroras E. Motiejūnas paklausė, kas tas yra Frančeskas, apie kurį kalbėjo nukentėjusioji mergaitė: „Tai yra šeimos draugas ir jokių keistų polinkių nepastebėjau. Jis ne kartą buvo atėjęs į svečius su dukra.“
Frančeską, anot L. Stankūnaitės, pažinojo ir A. Ūsas. „Nepastebėjau, kad ir Andrius kažkaip keistai žiūrėtų į vaikus“, – tikino apklausiamoji.
Pasak jos, A. Ūsas niekada nesilankė jos tėvų namuose ir neišsirengė iki trumpikių: „Jis niekada nesilankė bute J. Gimbutienės gatvėje išskyrus vieną kartą, kai apžiūrėjo butą. Nė vienas vyriškis ten nelikdavo nakvoti.“
Pajamų neslėpė
Teismui iškilo klausimų, kokios buvo L. Stankūnaitės pajamos tuo metu, kai pas ją gyveno dukra. Moteris tikino dirbusi kirpėja ir per dieną uždirbusi iki dviejų šimtų litų: „Viską deklaravau. Tiesa, pinigų man davė ir A. Ūsas. Jis man padėjo išlaikyti butą. Pajamų neslėpiau niekada.“
Valstybės kaltintojas paprašė paaiškinti, kaip L. Stankūnaitės namuose atsirado A. Ūso vadovaujamai bendrovei priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio ne kartą skambinta jam, bet moteris atkirto nemačiusi tokio telefono.
Apie dar vieną automobilį, kurį vairavo L. Stankūnaitė, atsakė, kad pastarąją transporto priemonę davė A. Ūsas.
Vartojo narkotikus
Moteris tikino teismą, kad D. Kedys vartojo narkotikus: „Buvau išsigandusi, nežinojau, ką daryti, nes tikrai dar buvau vaikas. Jis buvo labai agresyvus, koneveikė mane. Kartą jis iškoneveikė darželio auklėtoją. Po šio vizito atėjau į darželį su A. Ūsu, kuris sakė pakalbėsiantis su auklėtojomis.“
L. Stankūnaitė tikino, kad D. Kedys ją dažnai mušdavęs, tampydavęs už plaukų.
A. Ūsas rodė dėmesį mergaitei
L. Stankūnaitė pasakojo, kad A. Ūsas rodė dėmesį ne tik jai dovanodamas knygų, kitų daiktų, bet ir mergaitei: „Jai atnešdavo saldainių, kartą – pliušinį meškiuką.“
A. Ūsas, anot apklausiamosios, elgėsi normaliai, kaip paprastas vyriškis.
Onkologės nepažinojo
L. Stankūnaitė paneigė kada nors lankiusis onkologės Laimos Bloznelytės kabinete: „Tai visiškas absurdas. Niekada nemačiau šios moters ir nenoriu matyti. Tai, ką ji sakė, yra visiškas šmeižtas.“
L. Stankūnaitė tikino norinti pažiūrėti šmeižikei į akis: „Kaip galima taip kalbėti? Absurdas.“
Stebėjosi, kodėl seneliai neatvyko į krikštynas
Toliau L. Stankūnaitei klausimus teikė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ir advokatė. Apklausiama moteris stebėjosi, kad D. Kedžio tėvai pakviesti į krykštinas pasirinko laidotuves ir į anūkės krikštynas neatvyko.
A. Ūsas rodė dėmesį
Paklausta, ar A. Ūsas rodė jai dėmesį kaip vyras, moteris atsakė: „Jis mėgino asistuoti, tačiau pasakiau, kad jis man reikalingas tik kaip padėjėjas. Vėliau mūsų santykiai liko tik dalykiški.“
Niekada neatsisakė dukters
L. Stankūnaitė tikino niekada nepalikusi mergaitės, kovojusi dėl jos: „Trumpam palikdavau tik tada, kai mokiausi. Visada su ja bendravome kaip motina ir dukra.“
Tik tada, kai man pateikė kaltinimus, santykiai kiek pakito: „Kai kartu gyveno, dukra niekada nesakė apie A. Ūsą, nesiskundė jo elgesiu. Tik kai pateikė kaltinimus, mergaitė tapo kiek priešiška.“
Kai dukra būdavo darželyje, A. Ūsas niekada jos nepaimdavo, tikino apklausiamoji: „Tai darau aš pati arba mano tėvai.“
Lankėsi Vilniuje
Kadangi teko nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, moteris, A. Ūsas ir jos dukra dažnai lankėsi Vilniuje. Dukrelė būdavo advokato Vaiko kambaryje.
Toliau teismas nutarė apklausti uždarame posėdyje, nes tai bus susiję su intymiomis bylos aplinkybėmis.
Po pertraukėlės teismas ketina apklausti tris vaikų darželio „Šilelis“, kurį lankė D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, auklėtojas, kurios matė, kaip A. Ūsas ir L. Stankūnaitė lankėsi darželyje.
(papildyta 11 val.) Prieš teismą stos vaikų darželio auklėtojos
Po pertraukėlės teismas ketina apklausti tris vaikų darželio „Šilelis“, kurį lankė D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, auklėtojas, kurios matė, kaip A. Ūsas ir L. Stankūnaitė lankėsi darželyje.
Pirma į posėdžių salė pakviesta liudytoja – vaikų darželio „Šilelis“ auklėtoja Aldona Kilinskienė.
Moteris pasakojo, kad D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būdama trejų metukų: „Mergytė buvo guvi. Linksma, smalsi. Mergaitė tik nerišliai kalbėjo, todėl lankėsi pas logopedą. Su motina bendravo draugiškai, ji būdavo tvarkingai aprengta, prižiūrėta.“
D. Kedys į darželį buvo atvykęs kelis kartus: „Jis bendraudavo po dešimt minučių, paskui išeidavo.“
Liudytoja teigė negirdėjusi iš mergaitės kokių nors kalbų, susijusių su seksualiniu gyvenimu, nesidomėjo berniukais.
Gulėjo lovoje su mama ir dėde
Vasaros metu darželį lankė ir L. Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės dukra Orinta.
Moteris teismui pateikė mergaitės piešinį, kuomet jai buvo treji metukai, kur pavaizduota katė, bei L. Stankūnaitės atsakymus į anketos klausimus.
Liudytoja prisiminė, kad mergaitė pasakojo daugiau apie senelius nei apie D. Kedį.
„Kai jis pirmą kartą apsilankė darželyje, rūbinėje vyriškis klausė – darželis savaitinis ar dieninis. Vėliau jis ėmė keikti L. Stankūnaitę, pasakė, kad esu tokia pati, kaip ji ir grasino „Įmontuoti į sieną“, – pasakojo moteris.
Į prokuroro klausimą, ar teko matyti A. Ūsą, sakė mačiusi jį vieną kartą: „Jis atvažiavo į darželį paprašyti liudyti teisme dėl mergaitės globos. Atsisakiau.“
Nuotrauką pašalino
Prieš apklausiant dar vieną auklėtoją, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė užtikrino, kad ankstesnės liudytojos pateiktos nuotraukos, kur pavaizduota mergaitė su kitais vaikais bei mama, turi būti išimta iš bylos: „Tai pažeidžia kitų vaikų teisę, nes su byla norės susipažinti kiti asmenys.
Teismas tenkino šį prašymą ir nuotraukas pašalino iš bylos.
Auklėtoja Sigita Pupelienė: D. Kedys sakė, kad būtina pasodinti pedofilą A. Ūsą
Darželį, anot auklėtojos S. Piupelienės, D. Kedžio dukra lankė iki 2009 metų. Moteris prisiminė, kai į darželį atėjęs D. Kedys klausė, kodėl leidau matytis su motina: „Kiek kartų buvo mama. Man mergaitės nereikia, tik būtina pasodinti tą išgamą pedofilą Ūsą.“
D. Kedys, anot auklėtojos, atvyko per dukters gimtadienį, atnešė jai knygelių.
Dar kartą D. Kedys lankėsi ir įsakė neleisti daugiau į darželį L. Stankūnaitės. Kartu su juo buvo draugas iš Juodkrantės: „D. Kedys atnešė asmeninį raštą ir sakė, kad jeigu ateis motina, būtina skambinti policijai. “
Pati L. Stankūnaitė lankėsi darželyje tris kartus: „Jos bendravo grupėje, piešdavo, kažką kalbėdavo. Tai buvo trumpi bendravimai.“
Kartą moteris padovanojo dukrai segtuką, bet ši paslėpė papuošalą tikindama bijanti, kad nepamatytų tėtis.
Į klausimą, kodėl jos nepranešdavo D. Kedžiui, atsakė, kad neprisimena, kodėl.
(papildyta 12. val.) Buvo uždrausta lankytis mamai
Į posėdžių salę iškviesta liudytoja Danguolė Norkuvienė sakė dirbusi vaikų darželyje, kurį lankė D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra: „Pažinojau D. Kedį, jis ateidavo pasiimti mergaitę ir ją atvesdavo. Vaikas linksmas, niekuo išsiskyręs iš kitų vaikų. Kai grįždavo iš matymo su mama, būdavo linksma, dalijosi su vaikais saldainiais.“
D. Kedį apibūdino kaip griežtą ir šiurkštoką, tačiau visada atnešdavo saldainių, kitų daiktų.
Dažniausiai, anot D. Norkuvienės, mergaitę iš darželio paimdavo seneliai.
Kartą, kai jau atėjo teismo sprendimas, draudžiantis L. Stankūnaitei lankytis pas dukrą, moteris atvyko ir pasakė, kad ims mergaitę penktadieniais.
Vėliau atnešė dar vienus popierius, kad mamai negalima net matytis su dukra.
Prijungė L. Bloznelytės bylą
Po apklausos teisėjas A. Cininas klausė proceso dalyvių, ar prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje liudijo onkologė Laima Bloznelytė, kurią apklausė prokuroras.
„Atlikau procesinius veiksmus, apklausiau L. Bloznelytę. Manau, ją reikia apklausti teisme“, – sakė prokuroras.
Teismas tenkino prokuroro ir kitų proceso dalyvių prašymą apklausti L. Bloznelytę.
Bylos pertraukos metu prokuroras atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu kaip liudytoja apklausta L. Bloznelytė bei atlikti veiksmai, susiję su jos parodymų patikrinimu. Posėdžio metu bus sprendžiamas šio tyrimo medžiagos, kurią sudaro 235 lapai prijungimo prie A.Ūso bylos klausimas. Proceso dalyviams pasiūlyta susipažinti su nauja medžiaga ir pareikšti nuomonę dėl jos prijungimo prie bylos.
Kol teismas padarė pertrauką, A.Ūso tėvai ir žmona kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešų onkologės Laimos Bloznelytės pasisakymų apie keistą L. Stankūnaitės ir jos sesers apsilankymą norint, kad būtų pašalinta dėmė nuo kaltinamojo genitalijų.
Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą byla pasiekė lapkričio mėnesį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus perduoti iš naujo nagrinėti A.Ūso bylą.
Aukščiausiasis Teismas tuomet išaiškino, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija atmetė bylą nutraukti prašiusios prokuratūros kasacinį skundą.
Aukščiausiasis Teismas nesutiko su aiškinimu, kad mirusio reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Keturi teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.
Kad byla būtų nagrinėjama toliau siekė ir Neringa ir Aidas Venckai, bei Andriaus Ūso našlė.
Mįslingomis aplinkybėmis žuvęs kaunietis Drąsius Kedys Andrių Ūsą viešai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. Kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A. Ūsui, kuris žuvo Alytaus rajone praėjusių metų birželį apvirtus keturračiam motociklui. Jo kūnas aptiktas griovyje.
D. Kedžio viešų kaltinimų sulaukę teisėjas Jonas Furmanavičius ir jo sugyventinės sesuo Violeta Naruševičienė nušauti 2009 metų spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D. Kedys.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas buvo rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
