Pasak švietimo specialistų, moksleivių dėmesys vaizdų kultūrai šiandien gerokai lenkia susidomėjimą rašytine ir žodine. Panirę į ekranus jie ne tik nuolat seka kitų fiksuojamus vaizdo įrašus ir nuotraukas, bet ir patys juos kuria. Kaip išnaudoti tokį moksleivių susidomėjimą vaizdais pedagogams atskleis scenaristė ir dramaturgė Gailė Garnelytė, kviečiantį į kino dramaturgijos seminarą. Gruodžio 2-4 d. jis vyks „Skalvijos“ kino centre.
„Kinas – itin moksleivius „kabinantis“ pamokų vedimo būdas. Anksčiau visi rašė prozą ar poeziją, o dabar – kuria filmus. Jie padeda perteikti savo asmenybę, parodyti, kas jaudina ir domina labiausiai. Kiekvienas laisvas papasakoti istoriją taip, kaip mato tik jis vienas“, – kalba savo veikloje su moksleiviais dažnai susidurianti scenaristė G. Garnelytė.
Pirmiausiai seminaro metu pedagogai susipažins su kino istorijų pasakojimo specifika, aiškinsis, kuo ši skiriasi nuo rašytinės ar žodinės, kuo pasižymi jos dramaturginė scenarijaus struktūra. Seminaro dalyviams atsivers svarbiausi kino dramaturgijos dėsniai, paaiškės, kas yra dramaturginiai veiksmai ir kaip jie derinami tarpusavyje, kokios dramaturgijos reikalauja skirtingi kino žanrai. Viena įdomiausių seminaro dalių – filmų aptarimas ir lyginimas su jiems parašytais kino scenarijais. Daugiausiai dėmesio, tikina seminaro vedėja, bus skirta praktiniams užsiėmimams. Pedagogai išbandys įvairius kūrybinius rašymo būdus, pavyzdžiui, rašymą skambant muzikai, ir stengsis patys išsiaiškinti, kaip įdomiai pasakoti istorijas. Charakterių vystymas, konflikto įžiebimas ir rutuliojimas, detalės taps jų palydovais. Aptarinėdami savo parašytus trumpus kino scenarijus, jie dalinsis pastebėjimais, kas lemia kūrinio paveikumą, išbaigtumą. Visgi svarbiausia šio seminaro nauda – scenaristės G. Garnelytės patarimai, kaip nesudėtingas dramaturgines užduotis pritaikyti pamokose. Jie ypač pravers literatūros, istorijos, etikos pamokose.
„Pažintis su kino dramaturgijos dėsniais gali paįvairinti pamokas netikėtu rakursu. Pavyzdžiui, literatūros pamokas. Nors kino kalba gerokai skiriasi nuo literatūrinės, ir filmų autoriams kartais prikišama, esą jų kino kalba pernelyg literatūrinė, tačiau jos turi bendrų taškų. Ir pjesė, ir kino scenarijus reikalauja dramaturgijos išmanymo“, – atkreipia dėmesį G. Garnelytė. Scenaristė ir dramaturgė G. Garnelytė studijavo kino dramaturgiją (scenaristiką) Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, stažavosi Stokholme, Prahoje. Ji daugelio trumpo metro filmų autorė ir bendraautorė. Kaip scenaristė teikė konsultacijas, kuriant dokumentinį filmą „Galutinis tikslas“ (rež. Ričardas Marcinkus), šiemet atrinktą į prestižinį Tarptautinį Amsterdamo dokumentinių filmų festivalį.
