Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.
Keis ir pedagogų rengimą
Ministerija įvardino tris prioritetus, kurių laukia didžiausi pokyčiai. Tai – mokytojų rengimas, mokytojų darbo apmokėjimas ir mokymo proceso pertvarkymas.
„Emocinis klimatas labai svarbus. Koks jis šiandien yra mokykloje, vos ne kasdien rašo žiniasklaida – apie santykius tarp mokinių ir mokytojų. Šita aplinka – vienas iš tų dalykų, kuris ženkliai įtakoja, ar mokytojas jaučiasi gerbiamas, saugiai, ar gali gerai vykdyti savo darbą“, - susitikime kalbėjo ministrė.
Ministerija rengia naują pedagogų etatinio apmokėjimo modelį, keičia mokyklų finansavimo sistemą, ketina tobulinti pedagogų rengimą ir auginimą, skatinti jų kūrybiškumą. Taip pat kovą žadama pasirūpinti sistema, kuri padėtų išsiaiškinti, kokių dalykų mokytojų šiuo metu labiausiai trūksta.
„Akivaizdžiai matosi, kad daugelyje mokyklų trūksta pradinių klasių mokytojų, gamtos, gyvybės, tiksliųjų mokslų mokytojų. Jeigu pažiūrėtume į paskutinius mokytojų rengimo duomenis, matome, kad daugiausiai rengiame fizinio lavinimo mokytojų. Pertvarkant mokytojų rengimą, kasmet turėsime analizes, kokius mokytojų turėtume rengti“, - žadėjo J. Petrauskienė.
2018 m. rudenį bus sukurti 3 pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune iš Šiauliuose. Ketinama stiprinti pedagogų rengimo sistemą pasitelkiant naujausią patirtį iš užsienio partnerių.
„Atveriame įvairesnius kelius tapti mokytoju. Atsiras galimybės ne tik įprastu keliu lygiagrečiuoju būtų tapti mokytoju. <...> Atsiras galimybė tapti kelių dalykų mokytoju. Tai, kaip nauja ugdymo programa pilotuojama jau ir dabar mokyklose“, - sakė ministrė.
Žada ne mažiau nei 1000 eurų
Susitikimo metu J. Petrauskienė darbą kartą pakartojo savo pažadą, kad mokytojų darbo užmokestis iki 2020 m. bus ne mažesnis nei 1000 eurų su mokesčiais.
„Turime sistemą, kai atlyginiams priklauso nuo darbo krūvio, kvalifikacijos ir darbo stažo. Matome vieną iš trūkumą, kai bandome pritraukti jaunų žmonių į mokyklas, kad pradedančio mokytojo atlyginimas yra labai nepatrauklus, menkas“, - teigė ministrė.
Todėl planuojama, kad pradedančiųjų mokytojų atlyginimų koeficientas bus prilygintas patyrusių mokytojų atlyginimų koeficientui.
Be to, nuo 2018 m. rugsėjo įvedamas etatinis mokytojų apmokėjimas – pedagogams bus apmokamos 36 kontaktinės valandos per savaitę ir tiek pat nekontaktinių darbo valandų.
„Sutarta, kad mokytojo darbo etatą sudarytų 36 val. per savaitę. Mokytojų užmokesčiui didinti numatyta 17,4 mln. eurų. Visi suprantame, kad mokytojo darbas neapsiriboja darbu pamokos metu. Etatinis apmokėjimas numato valandas ir apmokėjimą ir už tą darbą, kuris yra labai reikalingas“, - kalbėjo J. Petrauskienė.
Mokytojai turi savo baimių
Didžioji dalis diskusijos dalyvių džiaugėsi ministerijos iniciatyva, bet netruko išsakyti savo nuogąstavimų dėl pedagogų parengimo, jų užmokesčio ir kitų svarbių klausimų.
Pavyzdžiui ką tik mokytoju Vištytyje pradėjęs dirbti Evaldas mano, kad pedagogus turėtų rengti geresni specialistai.
„Jeigu mes norime ugdyti mokytoją profesionalą, tai nebijokime skirti dėstytojus profesionalus, rektorius, jeigu tai įmanoma. Prorektoriaus paskaitos buvo visiškai kitokios nei įprasto lektoriaus“, - siūlo mokytojas.
O Vilniaus kolegijoje dirbanti Lina pastebėjo, kad mokytojai per daug nutolę vienas nuo kito ir vengia bendradarbiauti.
„Mokytojas – vienas lauke ne karys. Belieka palinkėti, kad nepasimestų ta idėja, nes esame individualistinė kultūra, susikildžiusi. Labai dažnai kitoje klasėje dirba ne prastesnis pedagogas, bet dėl kultūros trūkumo ir nugebėjimo dalintis tai nėra žinoma. Tik kolektyve, papildydami vieni kitus negalime turėti visas reikalingas mokytojo profesijai kompetencijas“, - sakė Lina.
Baiminasi, kad idėjos nebus įgyvendintos
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto atstovas Ainius Lašas ministeriją ragino „aktyviau užduoti pedagogų rengimo centrų viziją“.
„Kai visos aukštosios mokyklos gyvena pusbadžiu, tai susitarti yra ne kas. Tai yra teritorinės kovos nuolatinės. Aš buvau susitikimuose ir mačiau, kas ten vyksta, tai yra lauko valymas. Bet realiai apie kompetencijas, kur galima jas sudėti ir išnaudoti efektyviai, mažai kalbama. Lūkestis, kad kažkur kažkas susitars, truputėlį problemiškas. Norisi, kad būtų tonas užduotas nacionaliniu mastu“, - siūlė A. Lašas.
Kitos mokytojos teigimu, ministerija kryptis pasirinko tinkamai, tačiau ji nejaučia, kad nuolat skambančios idėjos apie pedagogų prestižą būtų įgyvendinamos visapusiškai.
„Mes dažnai klabame, kaip padaryti, kad tai būtų nacionalinis susitarimas, kad nesikeistų nuo rinkimų iki rinkimų. Labai svarbu, kad tos idėjos taptų kūnų ir būtų įgyvendinamos. Mes turėtume kalbėti apie mokytojo bazines kompetencijas, kaip galime padėti jas įsigyti“, - kalbėjo mokytoja.
