Sudarant verslo sandorius ir aprašant sąlygas, kada sandorio šalis gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, gan įprasta, kad į sutarties tekstą šalys perkelia Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojančią nenugalimos jėgos aplinkybę. Pagal ją – šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad ji negalėjo užkirsti kelio atsirasti šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms.
Be to, derantis dėl sutarties teksto, neretai viena iš šalių greta minėtos nuostatos pasiūlo įtraukti ir papildomą sąlygą, kad tokios nenugalimos jėgos aplinkybės bus patvirtinamos Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma. Pastebėtina, kad tokias pažymas tokio pobūdžio institucijos išduoda. Tai galėtų būti tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos valstybės, pvz., Rusijos Federacijos, analogiškos organizacijos išduota pažyma (sertifikatas), jei sutartiniai santykiai siejasi ir su šia valstybe. Tokios papildomos nuostatos įtraukimas į sutartį dažnai grindžiamas manymu, kad sutarties neįvykdymo atveju tokios pažymos turėjimas atleis šalį nuo civilinės atsakomybės, t. y. jai nekils pareiga atsakyti už sutarties neįvykdymą.
Vis dėlto rekomenduotina aklai tuo nepasikliauti. Nes vien tik Prekybos ir pramonės rūmų išduotos pažymos, patvirtinančios nenugalimos aplinkybės egzistavimą, nepakanka, kad sutartį pažeidusiai šaliai nebūtų taikoma civilinė atsakomybė.
Šią taisyklę dar kartą pakartojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nesenoje praktikoje (2015-02-04), pažymėdamas, kad „Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma, kaip tokia, materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas“. Tai reiškia, kad, nors tokią pažymą šalis ir pateiktų, visgi būtinybė įrodyti aplinkybes, kad ji negalėjo įvykdyti savo sutartinių prievolių dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti sutarties sudarymo metu, išlieka.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį rekomenduotina įsidėmėti, – kad minėtų institucijų išduotos pažymos nelaikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (prima facie). Vis dėlto nežinia dėl kokių priežasčių minėtas pažymas išduodančios institucijos, pvz., Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, skelbia priešingai, nei ne kartą yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sudarant verslo sandorius rekomenduotina atidžiai vertinti pasiūlymus, įtraukti į sutartį nuostatą dėl Prekybos ir pramonės rūmų išduotų pažymų apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą ir nesusikurti nepagrįstų lūkesčių, kad jų turėjimas konkrečiu atveju bus pakankamas išvengti atsakomybės neįvykdžius sutarties.
Teisininkė Inga Klimašauskienė
