Dešimtis, o gal ir šimtus kartų girdėjome, kad internetas – tai ne tik neišsemiamas informacijos šaltinis ir puiki bendravimo priemonė, bet ir erdvė, kurioje tyko daugybė pavojų. Tikriausia jau mintinai žinome ir tai, ką nuolat kartoja įspėjantys apie pavojus virtualioje erdvėje tvarkos sergėtojai.
Deja, ir šiuo atveju, atrodo galioja nerašyta taisyklė, kad dažniausiai mokomės ne iš svetimų, o iš savų klaidų.
Pati nesuprantu, kodėl patikėjau
„Tokiomis pažintimis niekada netikėjau, bet kai senas pažįstamas prieš metus man atsiuntė vienos interneto pažinčių svetainės (http://www.baboo.com) adresą, aiškindamas, kad ji labai gera, iš smalsumo užsiregistravau. Ateidavo visokios žinutės ir nuotraukos, pasižiūrėdavau, bet niekam neatsakinėjau. Bet po metų, rugsėjo 30 dieną gavau žinutę ir nuotrauką nuo vyriškio, kuris man tikrai patiko. JAV kariškis, dabar tarnaujantis Afganistane“, – pasakojo į Balsas.lt redakciją paskambinusi vilnietė Irma S.
Moteris pradėjo su juo susirašinėti, sužinojo, kad jam treji metai iki pensijos, kad jis našlys, žmona mirė prieš 8 metus, ir dabar jų 8 metų dukrytę augina jo mama.
„Aš jam nusiunčiau kelias savo nuotraukas, ir jis parašė: „Oi, kokia tu graži, kaip aš tave myliu". Aš nusistebėjau – tu manęs nepažįsti, kam taip šnekėti? Bet jis tikino, kad tai tiesa. O vėliau parašė, kad norėtų per atostogas atvažiuoti susipažinti“, – tęsia moteris.
Gerbėjas paprašė pinigų
Netrukus moteris vėl gavo gerbėjo laišką, kuriame jis rašė negalintis atvažiuoti, nes neturi pinigų.
„Jis rašė, kad jam reikia už kažką sumokėti, bet Kabule jis neturi pinigų, kadangi jo sąskaita yra JAV, esą ten jam į sąskaitą moka algą. Ir aiškino, kad jeigu jam dabar kas nors padės, tai jis pas mane atvažiuos. Dar vėliau parašė, kad niekur kitur negauna pasiskolinti ir paprašė manęs, aiškindamas, kaip jam nepatogu tai daryti, bet kai atvažiuos, iš karto atiduos“, – paskoja Irma S.
Iš pradžių moteris atsakė, kad statosi namą ir neturi laisvų pinigų, bet dar po kelių dienų kartu su gerbėjo laišku gavo laišką neva iš JAV armijos, kuriame prašoma užpildyti tam tikrą formą dėl jo atostogų. Moteris ją užpildė ir nusiuntė.
„O tada man atėjo pranešimas, kad už jo atostogų dokumentų paruošimą reikia sumokėti 850 dolerių. Čia turbūt ir yra ta suma, kurios jis negavo pasiskolinti. Na ir sumokėjau, išsiunčiau perlaidą per vieną iš greitųjų perlaidų bendrovę. Pervesti reikėjo konkrečiam žmogui į Nigeriją“, – tęsia savo istoriją Irma S.
Moteris pasakojo, kad tada jai jau kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip. Tačiau gerbėjas ją nuramino.
„Stebėjausi, kodėl ne į kokį nors banką, bet man jis paaiškino, kad pas juos yra daug agentų, todėl nereikia stebėtis. O po poros dienų patvirtino, kad pinigus gavo“, – sakė Irma S.
Irmos S. gauti dokumentai (Irmos S. asm. archyvas)
Irmos S. gauti dokumentai (Irmos S. asm. archyvas)
Nori pusės milijono – susimokėk pati
Dar po kelių dienų iš gerbėjo moteris sužinojo, kad vyriškis ruošia dokumentus pensijai, o jai atsiųs užpildyti dokumentus, kad, kaip Irma S. suprato, kompensaciją už tarnybos armijoje laiką, maždaug 0,5 mln. dolerių, pervestų į jos sąskaitą.
„Aiškinau jam, kad man jo pinigų nereikia, bet jis parašė, kad tai, kas yra jo – yra mūsų abiejų. Žodžiu, jis man atsiuntė dokumentus ir įgaliojo mane tvarkyti dokumentus tai kompensacijai gauti“, – sakė Irma S.
Štai dabar ir paaiškėjo, kad 850 dolerių buvo tik pradžia.
„Ta įstaiga man parašė, kad pinigus į mano sąskaitą perves tik tada, kai aš pervesiu 4,5 tūkst. dolerių į tam tikrą sąskaitą. Kam jų reikia, nesupratau, pagalvojau, kad gal tiek kainuoja dokumentų sutvarkymas. Įstaiga man atsiuntė užpildyti dvi formas. Vienoje turiu pasižadėti viską laikyti paslaptyje, o kitoje prašo įrašyti visus mano duomenis, pradedant pavarde, adresu ir baigiant sąskaitos banke numeriu“, – sakė Irma S.
Moteris teigė tada jau supratusi, kad su ja žaidžiamas „nešvarus žaidimas“ ir nesiųstų pinigų, net jeigu jų turėtų. Tačiau prasidėjo spaudimas ir graudinimai – esą gerbėjas dabar nežino ką daryti, nes sutvarkyti dokumentus turi dar prieš išvažiuodamas iš Afganistano, todėl gal skambinsiąs savo advokatui, gal parduos savo namą.
„Dabar vis įkalbinėja pervesti tuos pinigus. Tarsi nežinotų, jog parašiau, kad neturiu tokių pinigų ir nesiųsiu, vis rašo ir klausia: „Ar tu nuėjai į banką, ar sutvarkei tuos popierius?" Man tai pasirodė dar keisčiau. Juk tai ne tokia suma, dėl kurios vertėtų parduoti namą. Net jeigu Afganistane jie pinigų negauna – grįš ir pasinaudos tais, kuriuos į JAV perveda“, – sakė moteris. Ir pridūrė supratusi, jog yra apgaudinėjama, o norėdama perspėti kitas, nusprendė papasakoti savo istoriją viešai.
Irmos S. gauti dokumentai (Irmos S. asm. archyvas)
Irmos S. gauti dokumentai (Irmos S. asm. archyvas)
Moteris atakuojama toliau
Irmai S. morėtų manyti, kad jos pažinties su JAV kariškiu istorija, kainavusi 850 dolerių arba šiek tiek daugiau negu 2 tūkst. litų, jau baigėsi. Tačiau jau po to, kai moteris savo gerbėjui parašė neketinanti siųsti gerokai didesnės sumos, o savo istoriją buvo papasakojusi Balsas.lt redakcijai, ją pasiekė nauji laiškai. Ir ne tik.
„Iš man nežinomo elektroninio pašto adreso gavau žinutę, kad jis yra sukčius, ir kad niekam nesiųsčiau pinigų. Bet kitą dieną iš to paties sintėjo gavau žinutę, kad jis yra geras ir tikrai tarnauja Afganistane. Taip pat gavau pranešimą, kad kažkas bandė įsilaužti į mano elektroninio pašto dėžutę, o dar kitą dieną prie mano profilio tame pažinčių portale prisijungė kažkas iš to miesto, į kurį siunčiau pinigus. Atsispausdinau visą susirašinėjimą, jei kas įsilaužtų ar ištrintų, nes visa tai mane jau gerokai nervina", – Balsas.lt redakciją informavo Irma. S.
„Suprantu, kad pati kalta, gavau gerą pamoką ir kad niekas man tų pinigų negrąžins. Tačiau noriu įspėti kitas moteris, – tęsia ji. – Neapsigaukite, jie moka labai gražiai rašyti, užliūliuoti budrumą. O dukra, gyvenanti Prancūzijoje, pasakojo, kad ir ten yra daug panašiu būdu apgautų moterų. Visi rašo, kad jie vieniši, našliai, žmonos mirusios, augina vieną arba du vaikus. Ir prašo tos pačios sumos – 850 dolerių, kurių gavėjas yra būtent Nigerijoje“.
Belieka pridurti, kad Irmos S. „gerbėjas" žadėtą dieną Lietuvos sostinėje taip ir nepasirodė.
Policija padėti negali
Kai šią istoriją Balsas.lt žurnalistai papasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriui dr. Ryčiui Rainiui, jis patarė apie bandymą įsilaužti į elektroninio pašto dėžutę pranešti CERT padaliniui Lietuvoje.
„Apie įsilaužimą į elektroninio pašto dėžutę reikėtų pranešti Nacionaliniam elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padaliniui CERT-LT. Būtent šis padalinys atlieka incidentų tyrimą ir, jei reikia, susisiekia su kitų šalių CERT padaliniais“, – aiškina jis.
Paklaustas, ar Irmos S. istorija tipiška, R. Rainys sakė, kad veikiausiai tai yra tipiškas sukčiavimo atvejis naudojantis internetu, tačiau negalėjo pasakyti, ar pati pažinčių svetainė susijusi su sukčiais.
„Šiuo konkrečiu atveju interneto svetainė tik talpina ir skelbia vartotojų sukurtą turinį – jų skelbimus. Tačiau apie visus sukčiavimo atvejus galima pranešti policijai. Nustačius neteisėto turinio skelbimo atvejus, tokios interneto svetainės administratorius gali būti įpareigotas tokį turinį pašalinti“, – Balsas.lt sakė RRT atstovas.
Tačiau policija portalo žurnalistams aiškino, kad imtis kokių nors priemonių negali, o geriausia apsauga – viešumas.
„Užsienio jurisdikcijose esančių svetainių uždaryti ar uždrausti Lietuvos policija negali. Apsisaugoti nuo tokių apgavysčių geriausiai gali padėti viešumas. Reikia skleisti šią informaciją, kad kiti žmonės neužkibtų ant tokio sukčių kabliuko“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, ragindamas žmones būti atsargesniais.
„Policija siūlo nepervedinėti pinigų nepažįstamiems žmonėms, nepasitikėti internetiniais draugais“, – sakė jis.
Efektyviausia priemonė – viešumas
Primindamas, kad mezgant pažintis internetu reikia neprarasti budrumo, RRT atstovas R. Rainys aiškino, kad gauti nepageidautinų ar „neaiškių“ elektroninių laiškų gali kiekvienas, ir geriausia – juos ignoruoti.
„Neatsakinėkite į nepageidaujamus ar netikėtus laiškus, o jeigu gavote elektroninį laišką iš jums nežinomo žmogaus su bet kokio tipo „neaiškiais“ prašymais, ignoruokite jį, nes neretai jiems įkandin ateina pasiūlymai investuoti nežinia kur, pervesti ar paskolinti ženklią sumą pinigų, atskleisti savo sąskaitos duomenis, kad, tarkime, Afrikos princas galėtų pasidėti pinigų Europoje ir panašiai“, – pataria jis primindamas, kad elektroninio laiško siuntėjo adresą galima suklastoti.
„Elektroninio laiško siuntėjo adreso negalima laikyti patikimu. Pavyzdžiui, jei gavote laišką iš [email protected], tai jokiu būdu nereiškia, jog tikrasis siuntėjas ir yra Vardenis Pavardenis“, – sakė R. Rainys.
„Taip pat reikėtų žinoti, kad sukčiai paprastai būna puikūs psichologai ir gerai įvaldę būdus, kaip paveikti aukas. Todėl reikėtų nepasiduoti emocijoms, ir ignoruoti tokius „draugus“, – pridūrė jis.
Balsas.lt skaitytojams RRT atstovas prašė priminti, kad labiausiai apriboti galimybes sukčiauti internete padeda būtent viešumas.
„Kuo daugiau bus skelbiama apie tokius sukčiavimo atvejus, tuo žmonės bus geriau informuoti ir stengsis nepakliūti į tokias situacijas“, – apibendrino R. Rainys.
Kaip atpažinti apsimetėlį?
Irma S. sako dabar jau ir pati galinti patarti, kaip atpažinti sukčių pažinčių svetainėse.
„Man pasirodė keista, kad jis visai nesidomėjo manimi. Aš jo klausiau apie šeimą, dukrą, o jis niekuo nesidomėjo, tik rašė: „myliu myliu, bučiuoju, bučiuoju". Net parašiau jam, kodėl nieko neklausi, ką aš veikiu? Bet tik vėliau supratau, jog nesidomėjo dėl to, kad gerbėjas buvo netikras“, – sakė moteris.
O Ryšių reguliavimo tarnyba primena, kad pravartu būtų paskaityti ir specialistų patarimus, kaip elgtis panašaus incidento virtualioje erdvėje atveju. Juos rasite specialioje Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT-LT svetainėje.
