Automobilių saugojimo aikštelėse kaupiasi konfiskuoti ir teismo sprendimu sulaikyti automobiliai. Daugelis jų - sudaužyti arba menkaverčiai. Skaičiuojant po 10 - 15 litų už vienos dienos saugojimą, sumos neretai susikaupia didesnės nei pačių automobilių vertė.
Atsiimti tokių automobilių niekas neskuba, o savo uždirbtų pinigų neatgaunantys saugomų aikštelių savininkai nebegali plėsti verslo.
Apie šias problemas „Šilutės naujienoms“ pasakojo šilutiškis UAB „Valitekas“ direktorius Valerijus Vasiljevas ir UAB „Priekaba“ vadovas Petras Sadauskas iš Klaipėdos.
V.Vasiljevo aikštelėje jau susikaupė apie 100 automobilių, kai kurių niekas neatsiima nuo 2006 metų. 61 automobilis stovi nuo šių metų sausio 1 dienos, kai buvo sugriežtintos nuobaudos kelių eismo taisyklių pažeidėjams.
P.Sadausko įmonėje tokių automobilių - jau apie 200.
Abiejų įmonių savininkai yra sudarę sutartis su policija dėl sudaužytų ir sulaikytų automobilių gabenimo bei saugojimo, tačiau nežino, kada gaus atlygį už savo paslaugas ir kas tuos pinigus sumokės.
Verslininkai teigia, kad mažiausiai problemų kyla dėl brangių automobilių. Jų savininkai per trumpą laiką sumoka baudas ir atsilygina už saugojimo paslaugas. Tuo tarpu menkaverčiai “kibirai” nerūpi niekam.
Automobiliai išgabenami policijos pareigūnų iniciatyva ir jie jaučiasi savo darbą atlikę. Šilutės policijos komisariato viršininko pavaduotojas Arūnas Pupšys mano, kad toliau automobilių likimu turėtų rūpintis teismai, antstoliai ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios nuosavybe tampa konfiskuoti automobiliai (V.Vasiljevo aikštelėje tokių jau 2).
Tačiau kol kas taip ir neaišku, kas turi padengti jų saugojimo aikštelėse išlaidas.
V.Vasiljevas dėl to kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sulaukė tokio Klaipėdos AVMINIS Bankroto, atstovavimo vykdomajame procese ir turto realizavimo poskyrio vedėjos Lilijos Gustainytės atsakymo: „Tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Tokiu būdu, jei automobiliai yra Policijos žinioje, jų saugojimo išlaidos iki perdavimo mokesčių inspekcijai būtų dengiamos iš Policijos asignavimo lėšų, jei kitos institucijos - iš tos institucijos asignavimų (pvz., Pasienio apsaugos ir pan.). Mokesčių inspekcijai saugojimo išlaidų dengimo prievolė atsirastų tik nuo jų apskaitymo dienos, t. y. surašius Turto apskaitos ir perdavimo aktą“.
Taigi susidaro uždaras ratas - į saugojimo aikštelę atgabenti automobiliai nėra policijos žinioje, policija tik pasirūpina jų išgabenimu. O Mokesčių inspekcijai tektų mokėti už saugojimą tik tapus konfiskuotų automobilių savininke. O ką daryti su automobiliais, kurie nėra konfiskuoti, tačiau jų nenori atsiimti savininkai?
Kol kas taip ir neaišku, kas padengs verslininkams saugojimo išlaidas. P.Sadausko nuomone, praeis dar keleri metai, kol bus parengta įstatyminė bazė, reglamentuojanti, ką daryti su saugomais automobiliais, kurių neatsiima šeimininkai.
Jo teigimu, kitose valstybėse šis klausimas sprendžiamas paprasčiau. Pastovėję tam tikrą laiką (vienose šalyse - 3 mėn., kitose - trumpiau) saugomose aikštelėse automobiliai nugabenami į metalo laužo supirktuvę ir aikštelės savininkas gauna lėšų kaip antrinių žaliavų pardavėjas.
Vaidotas VILKAS
