Sparčiai besivystančios pagalbinių apvaisinimo būdų technologijos suteikia vis daugiau galimybių nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Kaip rodo pasauliniai tyrimai, naujausi embriono užšaldymo ir atšildymo metodai – vitrifikacija – embrionų išgyvenamumą padidina 1,5 karto, o sėkmingų nėštumų skaičius padidėja 2–3 kartus.
Baltijos ir Amerikos klinika pirmoji Lietuvoje pradeda taikyti šią metodiką. "Džiaugiamės,galėdami savo pacientams pasiūlyti pažangiausius pasaulyje taikomus nevaisingumo gydymo metodus", – teigia Inga Malinauskienė, Baltijos ir Amerikos klinikos generalinė direktorė.
Šioje klinikoje įrengta moderniausia šalyje laboratorija ženkliai palengvina embriologų darbą. Dirbant su klinikoje įrengta naujausia aparatūra embriono buvimo išorėje laikas sutrumpėja net keletą kartų, o tai ypač svarbu embriono dalijimosi greičiui ir tolimesniam jo vystymuisi.
Šiuo metu nevaisingoms poroms Baltijos ir Amerikos klinikoje siūlomi 3 pagrindiniai pagalbiniai apvaisinimo būdai. Paprasčiausias – intrauterinė inseminacija (IUI) – apvaisinimas moters kūne. IUI – tai specialiai paruoštos spermos įšvirkštimas per specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Tais atvejais, kai kiaušintakiai pakenkti arba nepratekami, taikomas apvaisininimas mėgintuvėlyje (IVF). Dar vienas klinikoje taikomas metodas – intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermijų ieškoma sėklidės audinyje – atliekama transkutaninė sėklidžių audinio biopsija (TESA). Papildomos procedūros, atliekamos klinikos laboratorijoje – perteklinių embrionų užšaldymas. Užšaldžius likusius embrionus, paliekama porai galimybė patalpinti atšildytus embrionus.
Šiandien pasaulyje kas šešta pora, t. y. 10 – 15 proc., susiduria su vaisingumo sutrikimais, dar 10 – 25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai. Kasmet pasaulyje nevaisingų šeimų atsiranda apie 2 mln. Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst.
Šiems procesams didelės įtakos turi šeimos planavimo vėlinimas, kuomet pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, o kai apsisprendžia gimdyti, pasirodo, kad vienas iš jų turi nevaisingumo problemų. Žinoma, jog 35 – erių metų moters vaisingumo potencialas sudaro tik 50 proc. 25 – erių metu moters potencialo; tuo tarpu 38 – erių metų moters vaisingumo potencialas sumažėja iki 25 proc., po 40 metų – iki 5 proc.
Taip pat manoma, jog viena iš svaresnių nevaisingumo priežasčių – pasikeitęs gyvenimo būdas: nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba, aplinkos užterštumas. Lietuvoje gausėja nutukusių ir turinčių viršsvorį žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tai susijęs nevaisingumas.
