O vienuolyną supa didelis ūksmingas senas sodas,
raudonas šaltas obuolys iš jo, dar nuo rasos rasotas,
ir vieniša grakšti triaukštė varpinė,
toli aidėjęs didysis vienuolyno varpas,
vos įžvelgiama žvaigždė sumirga danguje,
kol vargana širdis krūtinėj plasta,
kol maldai šiaurės erdvėje sumūrytus ant kalno pastatus
pavakary miglotas spindesys nežemiškai išdažo –
čia kamalduliai atsiskyrėliai augindavo vaistažoles
ir rojaus kvapą skleidžiančias gėles,
lai peršviečia, lai skrodžia vaizdus rudens šviesa –
ant sienų išbraižyti saulės laikrodžiai.
Judita Vaičiūnaitė
Svarbiausių įvykių chronologija
1664 m. spalio 3 d. Kristupas Zigmantas Pacas užrašo fundaciją kamaldulių vienuolynui Pažaislyje;
1667 m. spalio 20 d. padėtas kertinis bažnyčios akmuo;
1674 m. pašventinta bažnyčia pradėti dekoravimo darbai;
1712 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulu;
1755 m. tebestatomą bažnyčią, kai kuriuos vienuolyno pastatus nuniokojo gaisras, po to ilgai vyko atstatomieji darbai;
1795 m. Lenkijai-Lietuvai praradus valstybingumą, Pažaislio vienuolynas neteko dalies valdų, nutrūko ryšiai su kitais kamaldulių vienuolynais;
1812 m. vienuolyną apiplėšė Napoleono armija;
1831-1832 m. Rusijos imperijos caro įsakymu vienuolynas likviduojamas, turtas perduotas stačiatikių Uspenijos vienuolynui, sunaikinta daug meno vertybių;
1837 m. Pažaislyje apsilankė Rusijos caras Nikolajus I;
1915-1918 m. Pažaislį niokoja vokiečių kareiviai;
1920 m. Pažaislio vienuolynas perduotas Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms;
1948 m. sovietų valdžia vienuolyną uždaro;
1948-1967 m. Pažaislio vienuolyno pastatų šeimininkai nuolat keičiasi (veikė valstybinis archyvas, turistinė bazė, psichoneurologinė ligoninė); 1967–1992 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas;
1992 m. Pažaislio vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms.
Istorija
Kamaldulių vienuolynai atsirado Italijoje, vėliau paplito Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Kristupas Zigmantas Pacas, valstybės senatorius, buvo vienas iš žymiausių ir įtakingiausių tos epochos visuomenės veikėjų ir politikų lenkų karalių dvaruose. 1660 m. jis kreipėsi į ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausios bažnytinės valdžios palaiminimą ir seimo sutikimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą — Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę ant dešiniojo Nemuno kranto K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio. Šita Pacų fundacija, pagal XVIII a. lenkų istoriką K. Niesieckį, neturėjo sau lygių visame krašte.
Statyti ir finansuoti kamaldulių vienuolyną Kristupą Pacą galimas dalykas paskatino jo giminaičių, irgi stačiusių bažnyčias bei vienuolynus, pavyzdys, taip pat ir jo mokymasis Italijoje, Perudžijoje, kur susipažino su netoli to miesto esančio kamaldulių vienuolyno eremitais. Griežtas šių atsiskyrėlių gyvenimas padarė jaunam Pacui didelį įspūdį. Kamaldulių vienuolynai buvo statomi toliau nuo miestų triukšmo, miškingose vietose ant kalvų ar kalnų, prie vandens. Kristupas Pacas Kauno apylinkėse turėjo rezidencija ir, matyt, žinojo Pažaislį — šią tylią ir vaizdingą panemunės vietą, kuri, jo nuomone, turėjo tikti kamaldulių ordino vienuolynui steigti. Kalva, kur turėjo iškilti vienuolynas, fundatoriui pageidaujant, buvo praminta Mons Pacis, t. y. Taikos kalnas, o pats vienuolynas — „Eremus Montis Paeis", tai lyg paslėpta forma notėta įamžinti steigėjų pavardę. Tačiau liaudyje šis pavadinimas neprigijo. Vietovė jau seniau buvo vadinama Pažaisčiu, (nuo šalimais tekančio Žaisos upelio). Vėliau žodis „Pažaistis" dėl fonetiškai patogesnio tarimo pavirto į Pažaislį.
Vienuolyno statyba prasidėjo 1664 metų vasarą, buvo kertamas miškas, vežami akmenys, atliekami kiti parengiamieji darbai. Netrukus buvo sudarytas dovanojimo aktas, surašytas ant pergamento, aptaisyto purpuriniu aksomu su sidabriniu apvadu, jis turėjo tvirtinančius antspaudus penkiose sidabro dėžutėse.
Vienuolyno statybai Kristupas Pacas pasikvietė architektus ir kitus menininkus iš Italijos. Deja, Pažaislio statybos istorijoje yra daug neišaiškintų vietų; labai mažai išliko žinių ir apie dirbusius jame menininkus.
1667 m. rudenį buvo iškilmingai padėtas kertinis mūrinės Pažaislio bažnyčios akmuo. Šiam įvykiui įamžinti Pacas pats įmūrijo į pamatus dvi sidabrines lentas su atitinkamais lotyniškais įrašais.
Baigus statyti bažnyčios pagrindines dalis iš plytų, ji buvo iškilmingai pašventinta 1674 metais. Apie tai liudija memorialinė marmurinė lenta virš bažnyčios didžiųjų durų su atitinkamu lotynišku įrašu. Pažaislio statyba vyko lėtai dėl plačių fundatoriaus užmojų, kilusių karų ir įvairių kitų kliūčių bei sunkumų. Vietiniai auksakaliai pagamino brangiai kainavusį bažnytinių apeigų inventorių. Nemaža vargo turėta su marmuru. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varšuvą, Dancigą (Gdanską), Karaliaučių į Pažaislį. Užbaigus bažnyčios skliautų perdengimą, prasidėjo jos vidaus apdailos darbai.
Neužbaigęs statybos, 1684 metais mirė Kristupas Pacas, o po metų ir jo žmona. Abu, pagal jų paskutinį norą, buvo palaidoti Pažaislio bažnyčios rūsyje, prie didžiųjų įėjimo durų. Vienuolyno statyba toliau rūpinosi K.Z. Paco įsūnytas brolėnas Kazimieras Mykolas Pacas. Iš įvairių rašytinių šaltinių galima spėti, kad XVII a. pabaigoje didelė dalis vidaus kiemų teritorijos jau buvo užstatyta. Bet iki darbų pabaigos dar buvo labai toli. Pritrūkus lėšų, vienuolyno statybą finansavo Pacų giminaičiai ir Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta bei Konstantinas Bžostovskis. 1712 m. Pažaislio bažnyčia buvo konsekruota. Pirmoji stambi nelaimė vienuolyną ištiko 1755 m. Nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas. Ramų vienuolių gyvenimą nutraukė 1812 m. prasidėjęs Rusijos - Prancūzijos karas. Napoleono armijos kariai, traukdamiesi iš Rusijos, vienuolyną apiplėšė, išsivežė nemaža brangių kulto reikmenų. Ilgainiui vienuolynas neteko dalies savo žemių ir nuskurdo. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikalojaus I įsakymu vienuolynas buvo uždarytas ir perduotas rusų stačiatikių vyresnybei. Už pagalbą sukilėliams kamalduliai buvo ištremti, o jų turtas konfiskuotas. Dar tais pačiais metais jo vietoje buvo įsteigtas stačiatikių vienuolynas. 1839 metais pradėti vienuolyno bažnyčios pritaikymo stačiatikių kultui darbai. Didžiuliai vienuolyno ir bažnyčios remonto darbai atlikti 1839—1844 m. Buvo pakeistos pasenusios medinės pastatų dalys, stogų danga, sustiprintos irstančios sienos. Tačiau stačiatikiai, vienuolyno remontui skyrę daugybę lėšų, nepakankamai įvertino neįkainojamą jo turtą — baroko epochos italų meistrų kūrybą. Negailestingai buvo pakeistas bažnyčios vidus — išardyti septyni barokiniai altoriai, išparduoti paveikslai, pertapyta nemaža freskų, sunaikintos skulptūros. Daugelio pastatų pakeista išorė ir vidaus patalpų planinė struktūra. Visa, kas stačiatikiams atrodė svetima ir nepriimtina, jie pakeitė pagal savo skonį ir cerkvės reikalavimus. Stačiatikių vienuoliai Pažaislio vienuolyne išbuvo 80 metų. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, jie pasitraukė, išsiveždami su savim archyvą, kai kuriuos paveikslus, varpus ir kitus vertingesnius daiktus.
Nuo 1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo Pažaislyje buvo įsikūrusios iš Čikagos atvykusios šv. Kazimiero kongregacijos vienuolės lietuvės. Už surinktas aukas jos suremontavo keletą vienuolyno pastatų, uždengė bažnyčios stogą, sutvarkė aplinką. 1930 metais buvo atliktas Pažaislio pastatų kapitalinis remontas.
1940 m. atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Pažaislis perėjo valstybės žinion. Didysis Tėvynės karas ir sunkūs pokario metai sustabdė ansamblio tvarkymo darbus. 1948 m. sovietų valdžia kazimieretes iš Pažaislio iškrausto, vienuolyną uždaro.
Ansamblio architektūra
Vaizdas iš paukščio skrydžio [Iš KAVB fondo]
Pažaislio vienuolyno ansamblis yra laikomas brandžiojo baroko architektūros šedevru Šiaurės rytų Europoje. Jam sakomi įvairūs epitetai - Lietuvos baroko perlas, Lietuvos Versalis ir pan.
Pažaislio ansamblis pagal vienuolių kamaldulių regulos reikalavimus suplanuotas panašiai į kitus šio ordino vienuolynus. Savo kompozicija jis labai artimas Krokuvos Bielianų vienuolynui. Stačiakampė teritorija užstatyta simetriškai pagal išilginę vakarų rytų krypties kompozicijos ašį – Didieji vartai, forestoriumo Šventieji vartai, bažnyčia ir varpinė. Pastatai sugrupuoti į atskiras zonas: vakarų pusėje – didysis kiemas su pastatais svečiams, rytų – uždara teritorija su atsiskyrėlių nameliais. Ansamblio erdvių kompozicija būdinga barokui – artėjant nuo pakraščio lyg centro, pastatai sudaro stiprėjantį įspūdį. Didžiausias dėmesys telkiamas į bažnyčią.
Kokia buvo pirminė ansamblio struktūra ir kiek ji pasikeitė, sunku pasakyti. Iki mūsų dienų neišliko nė vieno XVII a. dokumento, iš kurio galima būtų susidaryti aiškesnį ansamblio formavimosi vaizdą. Neturėdami nei Dž. B. Fredianio, nei Karlo ir Pietro Putinių atliktų Pažaislio ansamblio planų, sunku tiksliai nustatyti, ar vėlesnėje (XVIII a.) vienuolyno statybos fazėje buvo daromi kokie nors pakeitimai, ar griežtai laikytasi pirminio projekto autorių užmanymo
Šaltiniai
- Kauno architektūra: albumas/redkol.: A. Jankevičienė (sudaryt. ir moksl. red.) … [et al.]; Lietuvos statybos ir architektūros MTI. - Vilnius: Mokslas, 1991. - 367, [1] p.: iliustr.
Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys.
- Mykolas Arkangelas Palonis ir Pažaislis/Laima Šinkūnaitė//Diena.-1996,bal.13,p.15.
- Pažaislis/H.Kairiūkštytė-Jacinienė, J. Baršauskas. - Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1960. - 84 p., 32 iliustr. lap.: iliustr. - (Lietuvos TSR archit. paminklai. 1).
- Pažaislis/Stasys Meškauskas; [fotografijos M. Sakalausko … [et. al.]]. - Vilnius: Mintis, 1983. - 75, [3] p.: iliustr. - (Sąjunginės reikšmės architektūros paminklai Lietuvos TSR).
- Pažaislis: [fotoalbumas]: Pažaislio vienuolyno ansamblis/[sudarytojai: Vytautas Kandrotas, Danguolė Kandrotienė; fotografai: Vytautas Kandrotas, Evaldas Lasys; į anglų kalbą vertė Rasa Tarabildienė]. - Kaunas: Terra Publica, 2008. - 47, [1] p.: iliustr.
- Pažaislis:eilėraštis/Judita Vaičiūnaitė//Metai.-1995.-Nr.5.-P.6
- Pažaislis: menas ir istorija/[sudarytojas ir teksto autorius Mindaugas Paknys; sudarytojas ir dailininkas Eugenijus Karpavičius; fotografas Kęstutis Stoškus]. - [Vilnius]: E. Karpavičiaus leidykla, 2005 ([Vilnius]: Sapnų sala). - 143, [1] p.: iliustr.
Pažaislio kultūros ir turizmo centras.
Dėmesio: tai tik maža dalis viso straipsnio.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
