Broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai Lietuvą stebinantys fotorealistiškais paveikslais, įspūdingomis gatvės meno freskomis, augo globos namuose. Šiemet 35-erių metų gimtadienius švęsiantys dvyniai savo praeities nepamiršta ir neišsižada. Lanko mažuosius likimo brolius bei seseris, tapo juos, kartu užsiima įvairiomis veiklomis, dalyvauja projektuose, iniciatyvose.
Gataveckai puikiai prisimena prieš penkerius metus nuskambėjusį ministerijų šūkį – 2020-ieji Lietuva be globos namų. Lemtingiems metams prasidėjus, po globos namus nuolat važinėjantys dvyniai sako, jog situacija išties kiek gerėja. Nors kasdien dėl vienų ar kitų priežasčių biologinių tėvų globos netenka bent keli vaikai, atsiranda vis daugiau norinčių juos įsivaikinti ar bent laikinai priglausti. Tiesa dažniausiai laimingieji – patys mažiausieji.
„Jei kalbėtumėme apie paauglius ar vyresnius vaikus, tai situacija liūdna. Tokių įsivaikinimų Lietuvos ribose nelabai ir vyksta. Išsigelbėjimas yra užsieniečiai. Įsivaikinimas bendrąja prasme jaučiamas, jei kalbant apie mažus vaikus, nes įdėta daugiau resursų į tai, kaip strategiškai rasti vaikui šeimą“, – sako menininkas Algirdas Gataveckas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu globos namuose ir ar pas globėjus gyvenančių vaikų yra apie 7,5 tūkstančio. Prieš dešimtmetį jų buvo kiek daugiau nei 11 tūkstančių. Tiesa, per dešimtmetį perpus sumažėjo tų vaikų, kurie gyvena būtent globos namuose, kuriuos siekiama išformuoti.
Šiai dienai tokių vaikų yra apie 1,5 tūkstančio. Ir nors tikslo: 2020-ieji metai – be vaikų globos namų – pasiekti nepavyko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi sumažėjusiu globos namų kiekiu.
„Tai mes turėjome arti 100 globos namų ir virš 70 procentų vaikų buvo globojami stacionariuose globos įstaigose. O šiai dienai turime jau tik apie 60 vaikų globos namų stacionarių“, – pasakoja ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė.
Prieš 2018-uosius startavo budinčių globėjų programa. Įvairiems projektams savivaldybėse ministerija yra paskyrusi 14 milijonų eurų. Tiesa, šiais paramos pinigais susidomėjo ne visos savivaldybės – 57-ios iš 60-ies. Ne visos savivaldybės kol kas galės prisidėti ir prie šiandien įsigaliojančios naujos tvarkos. Nuo sausio pirmosios draudžiamas ilgalaikis apgyvendinimas globos institucijoje.
Tačiau net penkiose savivaldybėse nėra budinčių globėjų vaikams priimti. Pasak pačių globėjų jų ratas auga dėl gerėjančių sąlygų, tačiau tam tikrų paslaugų iki šiol trūksta. Nors savivaldybėse veikia globos centrai, kuriuose gali lankytis globėjams ir jų globotiniai. Ten stokojama tokių specialistų kaip psichologai, logopedai. O vyresnių vaikų ir paauglių globa iki šiol išlieka problematiška, tad ilgą laiką buvo laukiama valdžios iniciatyvų. Ir viena jų įsigalioja nuo šiandienos.
„Vaiko įvaikinimas bus prilyginamas vaiko gimimui, biologinio vaiko atsiradimui šeimoje. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus bus įvaikinamas vaikas, tėvai-įtėviai galės pasiimti vienerių ar dvejų metų atostogas, bet gaus visiškai tas pačias sąlygas, kurių sulaukia biologiniai tėvai“, – teigia valdybos narė Živilė Kaminskienė.
SOS vaikų kaimų nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė tikina, jog į problemas reikia žvelgti plačiau ir giliau. Štai Lietuvai jungtinių tautų vaikų teisių komitetas buvo pateikęs rekomendacijas, tarp kurių ir lytinis švietimas nuo ankstyvos paauglystės. Liudovika Pakalkaitė mano, jog paaugliai dar prieš faktą turi suprasti tėvystės iššūkius ir atsakomybės. Na, o jei taip nutinka, jog mergaitės pastoja, jos turi sulaukti ilgalaikės pagalbos.
„Didžioji problema, kad tėvai, tapsiantys tėvais, kurie turi psichinių negalių, ar jaunos nepilnametės mamos, užaugusios globos namuose, jokios pagalbos neturi. O turėtų būti kaip visame pasaulyje – palydėjimas jaunos mamytės nuo pirmo susitikimo su gydytoju, kol vaikui bus 2-3 metų“, – kalbėjo L. Pakalkaitė.
Na, o broliai Gataveckai priduria, jog turėtų keistis ir visuomenės požiūris. Tiek į jaunas nėščiąsias, tiek į tuos vaikus, kurie jau auga globos namuose ar kitose institucijose. Dvyniai primena istorijas, kai bendruomenės piktinosi ir nepageidavo neįgaliųjų ar tėvų neturinčių vaikų kaimynystėje. O štai ironiška, kai tokius vaikus pageidauja įsivaikinti užsieniečiai – tos pačios bendruomenės šiaušiasi.
„Supratimo, susikalbėjimo, nes ir valdžia ne visada susikalba. Esame dar chaose kai pradėjome tvarkytis. Kai kur geriau sutvarkyta, kai kur prasčiau ir dar yra abejojančių šia pertvarka“, – sako A. Gataveckas.
2019-iais įvaikinta 116 vaikų – iš jų 29 įsivaikino žmonės iš užsienio. Daugiausiai įtėvių skaičiuojama iš Italijos.
