Pieno ūkį turintys Valento ir Ramunės Varnų šeima savo melžiamas karvutes meiliai vadina vardais.
Vis dėlto sutuoktiniai teigia: jei Vyriausybės požiūris nepasikeis, melžiamų karvių bandos atsisakys ir augins mėsinius galvijus.
Pivonijos seniūnijoje Žeruolių kaime gyvenantys Ramunė ir Valentas Varnai dirba 400 hektarų žemės. Iš jų 120 hektarų – nuosava. Ūkis mišrus – šeima augina javus ir turi melžiamų karvių fermą.
Šias veiklos sritis pasidalino draugiškai – vyras su vyresniuoju sūnumi Daliumi ėmėsi pasėlių, o sutuoktinės žinioje – 40 melžiamų karvių, 8 telyčios, 8 šiųmečiai veršiukai ir du reprodukciniai buliai. Patalkininkauti vyresniesiems taikosi ir keturiolikmetis Karolis, tik kol kas jo pagrindinė pareiga – mokykla ir namų darbų ruoša.
R. Varnienė pasakoja, kad prieš dešimt metų mintis plėsti gyvulininkystės ūkį kilo natūraliai – garde jau stovėjo šešetas karvučių, kurios atsivesdavo prieauglį. O ir užsiauginus savo javų, kaštai pašarams gerokai sumažėja. Be to, ir privatizuota buvusi kolūkio kiaulidė dyka stovėjo.
Iš pradžių galvijus ūkininkai pirko, tačiau, sako, šis būdas nepasiteisino, nes „naminės“ karvutės, auginamos po vieną, bandoje gyventi taip ir neišmoksta. Jos turi susiformavusius kitokius įgūdžius, nei reikia, gyvenant „bendruomenėje“, laisvai ganantis ganykloje. Vėliau bandą didino tik iš savo prieauglio.
Vadina vardais
Visos R. Varnienės karvutės turi ne tik numerius, bet ir vardus. Apsiveršiavus karvei, vardą išrinkti skuba visa šeima. Meiliausioms telyčaitėms tenka Meilutės, Lepūnėlės, Pestūnės vardai. Kitoms sūnus Karolis duoda animacinių filmų herojų vardus. Taip bandoje atsirado Raičiukas. Kaip tik per draugės Erikos gimtadienį atsiradusi „naujagimė“ buvo „pakrikštyta“ Erke.
Bandoje ganosi du reprodukcijai skirti jaučiai. R. Varnienė sako keičianti juos kas dvejus metus – taip išvengiama kraujomaišos.
Pašarai – savi
Gyvulius R. Varnienė šeria savo ūkyje išaugintais grūdais. Labai patogu, nes į namus atvažiuoja UAB „Kauno grūdai“ mobilus malūnas. Tačiau saviveikla neužsiima – konsultuojasi su bendrovės specialistais, kurie ūkininkų užsakymu sudaro racioną. Mat vasarą jis vienoks, o žiemą turi būti dedama kitokių priedų.
60 hektarų pievų užtenka ir per vasarą karvutes išginus ganyti, ir pasiruošti šieno žiemai. Prie fermos jau sukrauta 1200 ritinių. Iš jų – 600 žalios masės pašaro, 400 – šieno, 200 – šiaudų pakratams.
Ūkininkai sukūrė keturias darbo vietas – fermoje darbuojasi dvi melžėjos ir du šėrikai.
Nors darbuotojų netrūksta, fermoje triūsia ir pati. Ūkininkė įsitikinusi, kad norėdamas gauti geriausius rezultatus, privalai pats būti fermoje – turi sekti galvijų sveikatingumą, stebėti savo gyvulius.
Pasinaudojo europine parama
Moteris sako, kad plėsdamas ūkį, nori nenori turi galvoti apie jo modernizavimą. Naujos technikos bei įrangos ji įsigijo pasinaudojusi Europos Sąjungos parama. Parašiusi projektus nusipirko transporterį, pieno aušintuvą, srutovežį. Fermoje sumontuota pieno linija. Ji taip pat įsigyta pasinaudojus europine parama.
V. Varno pateiktos paraiškos taip pat buvo įvertintos teigiamai. Taip į ūkį atriedėjo traktorius, sėjamoji, kultivatorius. O šiemet savo lėšomis įsigytas naujutėlaitis javų kombainas.
Pasinaudodamas jaunajam ūkininkui teikiama parama, traktorių, plūgus bei purkštuvus nusipirko ir sūnus Dalius.
Žadėtos kainos – stambiausiems
Vis tik ūkininkai prisipažįsta, kad pastaruoju metu vis dažniau kyla minčių atsisakyti pieno ūkio. Priežastis – per mažos pieno supirkimo kainos. Jos, jei ir kyla, tai kol kas – vėžlio greičiu.
„Ir tikrai yra ne tokios, apie kokias iš valdžios vyrų lūpų per televizorių girdime. Nuolat žada, kad supirkimo kaina bus vienas litas už litrą. Tačiau realiai ūkininkai to nemato“, – sako pašnekovė.
R. Varnienė teigia, kad tokias pieno kainas supirkėjai siūlo tik patiems stambiausiems ūkininkams. Ji per dieną primelžia apie 600 litrų pieno.
„Nuolatinis supirkėjų klausimas – kiek žadame pristatyti pieno. Kai pasakai kiekį, pasiūlo daugiausiai 85 centus už litrą. Bet juk didžiąją daugumą ir sudarome tokie, kaip mes, – vidutiniokai, iki 100 karvių laikantys ūkininkai“, – svarsto moteris.
Ji sako, kad jei nepakils pieno kainos, realiausias išsigelbėjimas būtų pereiti prie mėsinių galvijų ir žindyvių karvių auginimo. Jų priežiūra paprastesnė, gyvulių nereikia melžti.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
