Prezidento apkaltą inicijavęs Lietuvos Parlamentas yra neišbandytoje teritorijoje, - penktadienį rašo įtakingas britų savaitraštis "Economist".
Žurnalas rašo, jog gruodį Lietuvos Parlamento komisija nustatė, kad Rolando Pakso draugai ir patarėjai darė neteisėtą įtaką, yra susiję su organizuotais nusikaltėliais ir, galimas dalykas, su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Komisijos išvadų paskelbimą atidėjo paskutinę akimirką įteiktas R. Pakso atsakymas į kaltinimus.
Prieš balsuojant Seimui žodį dar turi tarti Konstitucinis Teismas. Kuo ilgiau tęsiasi apkaltos procedūra, tuo mažesnės Lietuvos Prezidento Rolando Pakso oponentų viltys nušalinti jį nuo posto iki įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Užsienio garsenybės atideda vizitus į Vilnių. Tačiau kažin ar bus galima išlaikyti R. Paksą už durų per NATO vadovų susitikimą birželį, kuris turi pasveikinti naujas NATO nares.
Lietuvos Prezidentas pluša, telkdamas rėmėjus ir planuodamas savo gynybą. Beveik 20 procentų rinkėjų rinktų jį naujuose Prezidento rinkimuose, R. Paksas yra antras po ankstesnio Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus. "Gali būti, jog pavykusi apkalta bus pats populiariausias R. Pakso darbas nuo pergalės rinkimuose", - rašo "Economist".
Tame pačiame straipsnyje britų savaitraštis komentuoja Latvijos Ministro Pirmininko Einaro Repšės Vyriausybės žlugimą. "Mes tapome Šiaurės Europos Italija", - raukosi Atis Lejinis, Latvijos Tarptautinių santykių instituto direktorius. Jo šalis ką tik prarado vienuoliktą vyriausybę nuo 1991 m. Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga latvišką politiką vadina meksikietiška muilo opera. Apžvalgininkų nuomone, krizę sukėlė ir sunkus E. Repšės būdas, ir jo kova su korupcija. Antikorupcinis vajus patiko rinkėjams, bet ne turtingiems ir įtakingiems veikėjams.
"Tiesą sakant, Latvija pralenkė Italiją, kurios vienuoliktoji nuo 1989 m. Vyriausybė šiaip ne taip laikosi", - rašo "Economist".
Tačiau posovietiniame pasaulyje tai nėra unikalu. Latvija susilygino su Estija (vienuolika vyriausybių, septyni ministrai pirmininkai nuo 1990 m.). Lenkijos Vyriausybė yra pirmoji, per penkiolika metų sulaukusi savo antrojo gimtadienio. Vyriausybių kaitos priežastys įvairios: per daug mažų, jaunų partijų; per daug nuo sovietinių laikų politinių ir verslo ryšių; nesuderintos politinės sistemos. Kai kas galvoja, jog proporcinės sistemos pakeitimas individualių apygardų sistema sumažintų partijų skaičių ir padidintų jų ilgaamžiškumą, - teigia britų savaitraštis "Economist".
ELTA
