Gana dažnai smurtaujantys vyrai mano, jog antroji jų pusė ar mylimoji priklauso tik jiems, ir vadovaujasi nuostata: jei nebūsi mano, nebūsi niekieno. O tuomet, kai užeina pykčio priepuoliai, o ypač padauginus svaigalų, griebiamasi peilio, šautuvo ar degtukų.
Susideginsiu – gailėkit
Jono (44 m.) ir Nijolės (37 m.) šeima niekuo neišsiskyrė iš kitų vieno Trakų rajono kaimo gyventojų. Dirbo, augino vaikus, o vyras, kaip dabar kaime įprasta, kartais išgerdavo. Kaimynai tvirtina, jog Jonas nebuvo peštukas, tačiau išgėręs pasidarydavo priekabus ir dažniausiai pyktį išliedavo ant savo moteriškės.
Kalbama, kad Nijolė jau buvo pradėjusi galvoti apie skyrybas ir tą nelemtą dieną prasitarusi Jonui, jei šis „dar gers ir siautės“, paliks jį. Na, kad jau šitaip, tai vyras, nieko nelaukęs stvėrė plastikinį baką su benzinu ir pasiryžo supleškinti netikėlę žmoną su visais vaikais. Laimė, užteko proto įvertinti pasekmes, tačiau nenurimo, o nutarė pasielgti kitaip – pats apsipilti benzinu ir pasidegti. Tegu paskui Nijolė griaužiasi ir jaučiasi kalta!
Girto ašaros užtvindė akis – taip pasidarė Jonui gaila savęs, kad to benzino nesmarkiai ir tekliūstelėjo. Degtuką brūkštelėjo, tik laimė, kad artimieji tuoj pat pasidegėliui šoko į pagalbą ir liepsnas užgesino, nespėjus joms smarkiai lyžtelėti Jono.
Užtat negailestingi buvo policijos pareigūnai, kurie Joną uždarė 2 paroms į areštinę, kad žmogus „atvėstų“ ir dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Šiuo metu byla jau guli Trakų rajono apylinkės teisme.
Nelaiminga meilė
Trakų rajono policijos pareigūnams teko aiškintis ir dar vieną konfliktą, kaip spėjama, kilusį dėl nelaimingos meilės.
Rita ( 25 m.) kurį laiką draugavo su už save gerokai vyresniu J. M (43 m.). Tačiau pastebėjusi, jog draugas gana ūmaus būdo, mergina nutarė draugystes baigti ir apie savo sprendimą pranešė vyrui.
Tolesni buvusio draugo veiksmai tik įrodė, kad Rita buvo teisi. Negalėdamas susitaikyti, kad jam į akį kritusi mergina „pasiuntė jį toliau“, vyras nutarė dar pabandyti įtikinti Ritą pakeisti savo apsisprendimą, ir ėmė baladotis į jos duris. Rita buvusio draugo nė akyse matyti nenorėjo, tad durų neatvėrė.
Tuomet įširdęs J. M. pagrasino ją nužudyti ir padegė merginos garažo duris. Dėl šio incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, padegėjui pateikti įtarimai dėl grasinimo nužudyti, skaičiuojama, kiek nuostolių padarė nelaimingo įsimylėjelio sukeltas gaisras.
Pats – pasikorė
Tačiau ne visada pavydo ir nelaimingos meilės priepuoliai baigiasi palyginti su nedideliais nuostoliais ir nedidelėmis traumomis.
Ramūnas K. (28 m.) užaugo Tolučių kaime (Ukmergės raj.) daugiavaikėje šeimoje. Šeima dėl tėvų girtavimo ilgai priklausė socialinės rizikos šeimų grupei. Ieškodamas geresnio gyvenimo Ramūnas K. išvažiavo į Norvegiją uždarbiauti, tačiau į gimtinę griždavo dažnai. Vėliau ėmė į Norvegiją važinėti periodiškai: 2 mėnesiai ten, du – Lietuvoje.
Maždaug prieš metus Ramūnas K. susipažino su Sandra Ž. iš to paties rajono 3-ojo Antakalnio kaimo. Iš pradžių jaunas vyras merginai patiko, gerą įspūdį buvo padaręs ir Sandros Ž. motinai.
Tačiau vėliau mergina ėmė artimiesiems skųstis, kad Ramūnas pernelyg pavydus – jis nuolat Sandrą kontroliavo, priekaištaudavo, jei ji kur nors užtrukdavo, keldavo pavydo scenas.
Maždaug prieš dvi savaites iki nelaimės, Ramūnui bebūnant Norvegijoje, Sandra apsisprendė nutraukti su juo draugystę. Sužinojęs apie Sandros ketinimus, Ramūnas vos grįžęs iš Norvegijos, atėjo į Sandros nuomojamą butą Ukmergėje ir ją sumušė.
Lyg nujausdama nelaimę, mergina, tą kart turėjusi 4 laisvas dienas, pabijojo likti Ukmergėje ir išvažiavo pas motiną. Sandra jai paaiškino, kad jokiu būdu nesitaikys ir su Ramūnu nebegyvens, nes, anot, merginos, jis vėliau ar anksčiau vis tiek ją užmuš.
Maždaug po poros dienų mergina iš Ramūno gavo grasinančią žinutę telefonu: jei ši nesitaikys ir su juo negyvens, tai jis ją užmušiąs, o pats – pasikarsiąs.
Netrukus grasintojas atvažiavo į kaimą ir pakvietė merginą išeiti į lauką pasikalbėti. Sandra, kad ir nenoromis išėjo į daugiabučio kiemą.
Netrukus artimieji ir kaimynai išgirdo merginos klyksmą ir pamatė, kad Sandra bėga, o Ramūnas ją vejasi, laikydamas rankoje kruviną peilį. Jei ne kaimynas, čia pat šienavęs pievą, įsimylėjelis , ko gero, būtų merginą subadęs negyvai. Tik pagrasinus dalgiu nupjauti kojas, jei neatstos nuo merginos, įtūžėlis kiek atvėso. Pribėgusiai Sandros seseriai, dar padvejojęs atidavė peilį, o pats pasileido per laukus.
Netrukus į įvykio vietą suvažiavo ir policijos pareigūnai ir medikai. Sandra buvo skubiai nugabenta į Ukmergės ligoninę ir operuota. Merginai peiliu buvo pažeistos kepenys. Šiuo metu Sandra sveiksta.
O policininkai ir kaimynai ėmė ieškoti Ramūno. Po geros valandos vyras buvo rastas pasikoręs netoliese esančiame miškelyje.
Skyrybų nesulaukė
Praėjusį savaitgalį ir vėl smurtas šeimoje pasibaigė tragedija. Bukonių seniūnijos Vaivadiškių kaime (Jonavos raj.) apgirtęs vyras nužudė savo gyvenimo draugę.
Vladas A. (40 m.) ir penkeriais metais jaunesnė Rasa S. jau senokai nesutarė. Kivirčai kildavo dėl pernelyg didelio Vlado potraukio alkoholiui, todėl moteris galvojo apie skyrybas. Vladas jau ne kartą kėlė ranką prieš sugyventinę – buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Deja, kadangi Baudžiamajame kodekse nežymus sveikatos sutrikdymas nėra laikomas sunkiu nusikaltimu, todėl yra numatoma galimybė aukai su smurtautoju susitaikyti.
Taigi, Rasa Vladui ir atleisdavo tikėdamasi, jog tai paskutinis kartas...
Deja, tas paskutinis kartas baigėsi tragiškai. Eilinio kivirčo metu Vladas griebė peilį ir smogė Rasai kelioliką kartų. Konfliktas įvyko apie 3 valandą nakties. Smurtautojas pats paskambino ir greitajai, ir policijai. Moteris jau buvo negyva. Jai peiliu perdurta krūtinė, nugara ir ranka.
Sulaikius Vladą nustatytas 1,2 promilės girtumas.
Našlaičiais liko trys 5 – 13 metų vaikai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Teismas leido smurtautoją suimti 3 mėnesiams.
Kaltas alkoholis?
Turbūt 95 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų smurtautojas buvo vartojęs alkoholio. Tačiau tai nereiškia, kad alkoholis kaltas dėl smurto, tik, kaip žinia, jis sumažina impulsų kontrolę.
Reikia pripažinti – nepaisant to, kokios socialinės ar psichologinės vyrų smurto prieš moteris priežastys, tai tęsis tol, kol valstybių teisinė sistema nebyliai leis tam vykti, kol tai nebus draudžiama ir už tai baudžiama. Daugelyje šalių įstatymai ir teisinė bazė prieš smurtą artimoje aplinkoje yra silpni ar išvis neegzistuojantys. Kaip žinome, ir Lietuvoje tik pusantrų metų veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o jį įgyvendinant vis dar kyla tam tikrų sunkumų.
„Nugalėtos“ vyro
– Šie keli aprašyti atvejai iš pirmo žvilgsnio lyg ir skirtingi, tačiau turi ir daug bendro. Kokios vyrų smurtavimo priežastys? Ar tai „užkoduota“ nuo gimimo? – „Akistata“ paklausė Kauno apskrityje veikiančio Krizių centro direktorės, psichologės Dovilės Bubnienės.
– Būtų paprasta, jei būtų galima viską įsprausti į rėmus ir paaiškinti. Deja, negalime pritaikyti vieno apibrėžimo visiems smurto atvejams. Lietuvoje (kaip ir dar daug kur pasaulyje) pakankamai stiprus patriarchalinis požiūris, kurio svarbiausias bruožas yra vyrų viešpatavimas visur: gamyboje, visuomenėje ir šeimoje. Patriarchate vyras turi būti stipresnis už kitus. Smurto, agresijos naudojimas tokioje visuomenėje hierarchijai nustatyti, sakyčiau, net skatinamas nuo vaikystės. Vienas iš tokių rezultatų ir yra tai, kad iš aplinkos gaunami smurtas ir agresija yra įsisavinamos „vertybės”, imamos laikyti norma. Praeities patirtis taip pat daro didelę įtaką smurto naudojimui, kaip problemų sprendimo būdui. Pernelyg daug vyrų (ir moterų) yra užaugę šeimose, kur smurtas buvo įprastas reiškinys ir kur jų motina buvo „nugalėta“ tėvo. Vaikams dažniausiai tenka stebėti smurtą prieš jų motinas, tačiau pasitaiko matyti ir smurtą prieš tėvą arba abipusį smurtą. Ne vienu atveju jie ir patys patiria tėvo ar motinos smurtą. Net, jei vaikai tik stebėtojai, tai neišvengiamai traumuos juos ilgam, paveiks jų gebėjimą pasitikėti kitais, kurti santykius ir kt. Tokioje aplinkoje užaugęs vaikas smurtą ir problemų sprendimą agresija, jėga dažnai laiko savaime suprantamu dalyku.
– Dažnai kaltiname moteris, kurios išprovokuoja tokį sutuoktinio, mylimojo ar sugyventinio elgesį...
– Neretai išties galima išgirsti vertinimą – „pati kalta“. Dažnai smurtautojas taip teisina savo elgesį... Žodžio „išprovokuoja“ nereiktų vartoti išvis, juk mąstantis žmogus pats atsakingas už savo veiksmus. Nepaisant to, kaip neigiamai mus veikia vieno ar kito žmogaus žodžiai, kad ir kaip nenorime su jais sutikti, tai reiškia, kad tas žmogus bus atsakingas tik už tai, ką pasakė. O kaip po jo žodžių elgiamės mes – jau mūsų atsakomybė. Nes niekas kitas nepakels tavo rankos ir neužduos priešais esančiam – tik pats gali tai padaryti. Kalbant apie smurtą patiriančias moteris, šiokia tokia atsakomybė tenka ir joms – ir jau laikas moterims ir merginoms tai suprasti. Atsiskyrimas nuo smurtautojo (nesvarbu, kiek laiko smurtas trūko) visada yra susijęs su pačios moters keitimosi procesu, ir tai dažniausiai gana sunkus procesas. Verta prisiminti, kad jau patį pirmą kartą, negavęs tinkamo atsako, smurtauti linkęs partneris smurtaus ir toliau. Gali būti, kad metams bėgant, smurtas stiprės ir dažnės, jei jis nesulauks pasipriešinimo, negaus progos atsakyti už savo elgesį, patirs nebaudžiamumą. O kai po daugelio metų smurtą kentusi moteris ryžtasi nutraukti smurtinius santykius, jie gali būti pasiekę tokią ribą, kai smurtautojui lieka tik vienas būdas „nugalėti“ tą moterį – pats baisiausias, nes visi kiti būdai jau panaudoti (ji šimtus kartų mušta, spardyta, gąsdinta ir vis tiek ji drįsta priešintis). Patys žiauriausi nusikaltimai artimoje aplinkoje neretai ir įvyksta būtent tada, kai moteris galų gale nusprendžia nutraukti tuos santykius ir smurtautoją palikti. Reikėtų suprasti, jog būtent tais atvejais moteriai ir vaikams reikalinga ypatinga valstybės apsauga.
Komentarai
Viešosios įstaigos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro socialinė darbuotoja Odeta Skirmantaitė:
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia, tačiau vietos kur tobulėti dar yra. Iškyla įvairių trikdžių, kurie apsunkina pagalbos procesą, siekiant stabdyti smurtą šeimoje. Pirma – Įstatyme rašoma, kad policijos preigūnai apie smurtą šeimoje praneša Specializuotos Pagalbos centrams tik su „asmens sutikimu“. Manau, kad turėtume gauti informaciją apie visus asmenis patyrusius smurtą šeimoje ir patys specialistai galėtų suteikti informaciją apie teikiamą nemokamą pagalbą. Šiuo metu tai daro policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Žmogaus sprendimas priimti pagalbą ar ne neretai priklauso nuo to kaip ta pagalba siūloma. Tad svarbu, kad policijos pareigūnai vykstantys į įvykio vietas būtų dalyvavę specialiuose mokymuose, kurie suteiktų žinių ir įgūdžių kaip bendrauti su žmogumi patyrusiu smurtą artimoje aplinkoje. Antra – pagalba smurtą patyrusiam asmeniui reikalinga nedelsiant, kaip ir rašoma Įstatyme, tačiau pasitaiko atvejų, kai apie smurto šeimoje įvykį esame informuojami tik po poros savaičių, kas taipogi trikdo pagalbos teikimo procesą. Pagalbos reikia ne tik nukentėjusiajai pusei, tačiau ir smurtautojui. Todėl mūsų centre veikia psichoterapinė pykčio raiškos grupė, kurioje asmenys mokosi atpažinti ir valdyti savo pyktį, agresiją. Manau, kad tokiose grupėse – mokymuose turėtų dalyvauti kiekvienas žmogus, kuris negebėdamas valdyti savo pykčio smurtauja prieš kitą asmenį. Trečia – smurtaujantys šeimoje per švelniai baudžiami. Geriausiu atveju teismas teskiria vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu, jei sveikata sutrikdoma svetimam žmogui, kaltininkas baudžiamas daug griežčiau.
Jonavos rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas Mindaugas Juknys:
Policijos pareigūnai stengiasi kiek įmanoma greičiau reaguoti į iškvietimus, kai smurtaujama šeimoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, mūsų nuomone, yra kai kurių neapibrėžtumų. Galbūt reikėtų suteikti pareigūnams daugiau įstatymu apibrėžto aiškumo, konkretumo sprendžiant, kaip elgtis su smurtautoju ir jo auka. Nuvykęs į konflikto židinį, pareigūnas, privalo duoti pasirašyti dokumentą, jog tas žmogus sutinka, kad gautų socialinę pagalbą. (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnis 1 d. – policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui.). Deja, asmens valia dažnai atsisakoma pranešti specializuotos pagalbos centrui. Manau, kad pagalba yra būtina iš karto, o ne tuomet, kai nukentėjusioji pusė suvokia, kad pagalba reikalinga, o teismas smurtautojui paskiria tam tikrus įpareigojimus. Kai kas piktinasi, kad neva policija nieko nedaro, tik piršteliu pagrūmoja, todėl konfliktai šeimose neretai ir baigiasi tragedija. Tačiau, pradėję ikiteisminį tyrimą, pareigūnai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso nuostatomis, kuriose nėra numatyta griežtų sankcijų už nežymų sveikatos sutrikdymą (LR BK 140 str.) ar už nesunkų sveikatos sutrikdymą (LR BK 138 str.). Bėda ta, kad dažnai smurtautojas nesilaiko paskirtų apribojimų, (pvz., nesiartinti prie nukentėjusiosios, neieškoti kontaktų su smurtą patyrusiu asmeniu) o auka mielai toleruoja to smurtautojo grįžimą į namus ir jam atleidžia. Mes neturime tiek pareigūnų, kad galėtume nuolat stebėti, kur smurtautojas eina, ką veikia. Tokiais atvejais tuoj pat turėtų imtis darbo socialinės tarnybos, kurių dėmesys turėtų būti skirtas tiek aukai, tiek smurtautojui.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
