Į šią situaciją dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Marius Skarupskas.
Kaina už kvadratinį metrą centre – euras
Portalas tv3.lt kreipėsi į patalpų savininkę – Vilniaus miesto savivaldybę. Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus patarėjas Modestas Rudys teigė, kad 2011 m. vasarį įvyko viešas nuomos konkursas, jame dalyvavo keturi dalyviai. Pradinė 1 kvadratinio metro kaina buvo 29 euro centai, o laimėjo fizinis asmuo, pasiūlęs 1,03 euro už kvadratinį metrą.
„2011 m. kovo 29 d. tarp Savivaldybės ir fizinio asmens buvo pasirašyta nuomos sutartis pieno baro, ekologiškų produktų parduotuvės ir vaikų teatro veiklai. Nuomos sutartis buvo pasirašyta iki 2016 m. kovo 15 d. 2013 vasario 1 d. susitarimu nuomos sutartis pakeista įrašant, kad nuomininkas yra UAB „Šeimininkas“. 2015 m. kovo 4 d. Taryba nutarė pratęsti nuomos sutartį su UAB „Šeimininkas“. 2015 m. kovo 19 d. buvo pasirašyta nauja nuomos sutartis, kuri galioja iki 2026 m. kovo 15 d.“, – tvirtino savivaldybės atstovas.
Iki naujosios nuomos sutarties pasirašymo UAB „Šeimininkas“ už 750 kvadratinių metrų patalpą miesto centre mokėjo viso 773,85 eurus per mėnesį Paklaustas, kodėl savivaldybė nuomoja patalpas ne tiesiogiai veiklą vykdančiai įmonei, o patalpas pernuomojančiai, M. Rudys atsakė, kad remiantis nuomos sutartimi, nuomininkas gali patalpas subnuomoti tik tai pačiai veiklai.
Patalpų savininkai, akivaizdu, šios nuostatos laikosi. Nuomos skelbime rašoma: „Išnuomojamos patalpos tinkamos – maitinimo paslaugoms teikti, ekologiškų produktų parduotuvei, vaikų teatrui, pieno barui“.
Investavo šimtus tūkstančių
Portalas tv3.lt susisiekė ir su įmonės, kuriai savivaldybė leido pernuomoti patalpas, vadove Laura Normantiene. Moteris patvirtino savivaldybės atsakymą: nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. kovą su savivaldybe, o 2015 m. buvo pasirašyta nauja nuomos sutartis, kurioje nuomos terminas pratęstas iki 2026 m.
Pasak L. Normantienės, jos įmonė dalį patalpų ėmė pernuomoti 2015 m., kitą dalį patalpų – nuo 2017 m.
„Atkreipiame dėmesį, kad ne visos patalpos buvo subnuomojamosos, dalyje patalpų veiklą vykdė UAB „Šeimininkas”, – teigė pašnekovė.
L. Normantienė teigė, kad gana mažą kainą už nuomą – 1,03 euro už kvadratinį metrą – savivaldybė nustatė dėl to, kad patalpos skirtos gana ribotai veiklai – edukacinei ir kitai savivaldybės remiamai veiklai. Taip pat patalpose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Pašnekovės teigimu, nustatydama nuomos kainą savivaldybė atkreipė dėmesį ir į tai, kad patalpos buvo itin smarkiai apleistos, netinkamos naudoti neatlikus itin didelės apimties investicijų. Po M. Skarupsko įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ L. Normantienė tvirtino, kad prieš šešerius metus jos įmonė į patalpų rekonstrukciją investavo 630 tūkst. eurų.
Konfliktas kilo pasikeitus valdžiai
Nuomos kaina buvo pakelta nuo kiek daugiau nei euro iki 4,2 eurų už kvadratinį metrą sudarius taikos sutartį tarp savivaldybės ir UAB „Šeimininkas“. Taikytis abiem pusėm teko, kai kilo konfliktas dėl kurio įmonė kreipėsi į teismą.
L. Normantienė tvirtina, kad konfliktas su savivaldybe kilo pasikeitus politinei daugumai savivaldybėje.
„Formali konflikto priežastis savivaldybės raštuose nurodyta ta, kad patalpos neva naudojamos ne pagal paskirtį, tačiau neformali priežastis, kuri išryškėjo bylos nagrinėjimo metu ta, kad savivaldybė norėjo padidinti nuomos mokestį iki komercinėms patalpoms taikomų nuomos mokesčių dydžio, ignoruojant patalpų naudojimui taikomus apribojimus įskaitant draudimą prekiauti alkoholiu ar užsiimti kita komerciškai patrauklia veikla”, – pasakojo L. Normantienė.
Moters teigimu, taikos sutartis pasiekta padidinus nuomos mokestį, savivaldybei įvertinus atliktas investicijas į patalpas, pašalinant jų avarinį stovį, taip pat įvertinus tai, kad realiai UAB „Šeimininkas” patalpų naudojimo nepažeidė.
Portalą tv3.lt pasiekė informacija, kad L. Normantienės įmonė neatsiskaitė su patalpas renovavusia įmone. Moteris tai vadina spekuliacijomis. Jos teigimu, išsinuomotos patalpos buvo avarinės būklės, reikėjo atlikti eilę kapitalinių darbų, įskaitant ventiliacijos ir šildymo sistemų įrengimą, panaikinant rūsių užsėmimą, sustatant langus, duris, išvedžiojant elektrą ir kitas komunikacijas, taip pat šalia to buvo atlikta ir tie statybos apdailos darbai, kurie susiję su patalpų pritaikymu veiklai.
„Statybos ir patalpų įrengimo darbus atlikinėjo įvairios statybinės organizacijos pagal su jais sudarytus susitarimus, darbai yra atlikti ir atsiskaitymo už atliktus darbus klausimai buvo ir yra susitarimo tarp patalpų nuomininko ir darbus atlikusių įmonių tarpusavio dalykas. Šis klausimas niekaip nedaro įtakos ir negali daryti įtakos UAB „Šeimininkas“ santykių su su patalpų nuomotoju Vilniaus miesto savivaldybe“, – tikino L. Normantienė.
Už tokią kainą – sandėlys Naujojoje Vilnioje
Nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas tv3.lt teigė, kad vidutiniai rinkos įkainiai tokioje vietoje yra daug didesni negu savivaldybei moka L. Normantienės įmonė. Pasak pašnekovo, administracinių patalpų, skirtų biuro veiklai, pigiausias įkainis – 10–12 eurų už kvadratinį metrą. Patalpoms, kurios skirtos maitinimui, bet neturi alkoholio licencijos – 12–14 eurų, o tų, kurios turi ir jose galima įrengti kavinę ar restoraną, vieno kvadrato kaina siektų apie 15–17 eurų.
„Be alkoholio licencijos kaina automatiškai būtų mažesnė, nes alkoholio licencija kvadrato kainai suteikia pridėtinės vertės“, – kalbėjo M. Mikočiūnas.
Vienas iš kainos, kurią L. Normantienės įmonė moka savivaldybei, yra tai, kad įmonė susitvarkė patalpas ir jas pilnai įrengė. M. Mikočiūnas teigė, kad egzistuoja tokių situacijų, kai nuomininkas susitaria su nuomotoju, kad nuomotojas sumažins nuomos įkainį, dėl to, kad nuomininkas susiremontuoja ir pasiruošia patalpas savo poreikiams. Tačiau ir ilgą laiką L. Normantienės mokėtas beveik euras už kvadratinį metrą ir nuo šiol mokami kiek daugiau nei keturi tv3.lt kalbinto nekilnojamojo turto eksperto nuomone yra per maža kaina.
„Aš jums kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad už 4 eurus galite išsinuomoti sandėliavimo patalpas Naujojoje Vilnioje“, – sakė M. Mikočiūnas.
