Anksčiau Rusija investavo išteklius į Latvijos politinės aplinkos ir Latvijos pasirengimo pirmininkavimui ES tyrimą, tačiau dabar Maskvą labiau domina eilinių žmonių nuomonė.
„Jie tiria viešąją nuomonę, mūsų žiniasklaidos aplinką, rengia apklausas žmonių, kurie kerta sieną, tiesiai jų klausinėja, ką jie mano apie Krymo aneksavimą, apie Rusijos politiką“, – sakė Latvijos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Valdis Zatleris.
TV3 laidoje buvo pabrėžta, kad prieš Krymo aneksiją Rusija neoficialiai vykdė regiono gyventojų apklausas, kurios parodė, kad mažiausiai 80 proc. krymiečių norėtų prisijungti prie Rusijos.
Laidoje taip pat akcentuota, kad rytinių Latvijos sričių gyventojai gali žiūrėti tik Baltarusijos ir Rusijos televizijos kanalus, nes nemato latviškų TV kanalų programų.
Latvijos ministrų kabinetas antradienį vykusiame uždarame posėdyje nusprendė, jog reikia atlikti viešosios nuomonės apklausą, nes vyriausybei kelia susirūpinimą, kiek šalyje yra gyventojų, pritariančių Rusijos vykdomai politikai.
„Vyriausybės susitikime mes nusprendėme atlikti viešosios nuomonės tyrimą apie žmonių požiūrį į tarptautinius įvykius“, – sakė premjerė Laimduota Straujuma.
Rytų Europos politikos studijų centro vadovas mano, kad planuojamas tyrimas tėra mažas žingsnis, nes kol Latvijos rytinis Latgalos regionas bus ekonomiškai silpnas, tol bus lengva manipuliuoti ten gyvenančių žmonių sąmone.
„Žmonės girdi Rusijos propagandą, nes juos slegia jų asmeninės problemos – ekonominės, socialinės. Turėtume galvoti ne tik apie Rusijos propagandą, bet ir apie būdus, kaip sumažinti Latgalos pažeidžiamumą“, – sakė Centro direktorius Andis Kudoras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
