Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pranešė, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.
Nėra sąsajų su viena vieta
Epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.
Iš dvylikos susirgusiųjų 6 asmenys gyvena daugiabučiuose namuose, 6 – vienbučiuose būstuose. Visi susirgusieji gydomi ligoninėse. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 6 susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, 5 iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu). Kiti 5 susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, 1 asmuo – šachtinio šulinio vandenį.
Nurodė, kokių prevencijos priemonių imtis
NVSC Kauno departamentas praneša susisiekęs su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat ligonių gyvenamuosiuose būstuose organizuojamas vandens laboratorinių tyrimų atlikimas (imami mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų.
NVSC nurodo, kad gegužės 2 d. inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Kauno vandenų Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atsakingi darbuotojai, kuriame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktines priemones.
Atkreipiamas dėmesys, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolių su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
Neeilinio masto protrūkis
Kaip portalą tv3.lt anksčiau informavo LSMU Kauno ligoninės atstovas, situacija išlieka rimta, po savaitgalio į ligoninę pateko dar daugiau pacientų.
„2 žmonės yra labai sunkios būklės – gydomi suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Tai – dar iki savaitgalio atvežti pacientai. Kiti yra stabilios būklės, kai dar nereikia intensyvios terapijos“, – informavo jis.
Kaip nurodė ligoninės atstovas, pacientai yra suaugusieji, jų amžius įvairus, mat ši agresyvi infekcija gali būti pavojinga visiems, ne tik vyresnio amžiaus ir labiau ligotiems asmenims.
„Patekę pacientai yra kažkur nuo 50-ies metų amžiaus. Ir reanimacijoje esantys asmenys nėra tik vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė S. Tvirbutas.
Jo teigimu, tokio masto legioneliozės protrūkis neeilinis.
„Tokie protrūkiai nėra dažni ir pati liga yra iš retesnių, dėl kurios pacientai pakliūna į mūsų ligoninės infekcinių ligų skyrių“, – pastebėjo S. Tvirbutas.
Bakterijos dauginasi vandenyje
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.
Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.
Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose.
Kokie legioneliozės simptomai?
Būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir sunki ligos forma – legionierių liga (legionelinė pneumonija). Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.
Legioneliozės profilaktikos priemonės
Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje, nei 60ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
- Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60°C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50°C.
- Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20°C;
- Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
- Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
- Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2-4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens temperatūrą padidinti iki 66°C, o vartotojų čiaupuose – iki 60 °C, ir šią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25 min. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
- Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.
Portalas tv3.lt primena, kad apie protrūkį pranešta dar penktadienį.
