Nepamirštami vaizdai, žėrintys ledynai, sniego pūgos bei adrenalinas kraujyje - sakoma, jog visa tai taip traukia alpinistus, jog kartais pagunda didesnė nei savisaugos instinktas. Jie rizikuoja savo gyvybėmis tik tam, jog pasiektų aukščiausias viršūnes. Išanalizavę nelaimingų atsitikimų statistiką, „Matador trips“ pateikė penkių pavojingiausių pasaulio viršukalnių sąrašą.
Eiger (Šveicarija), 3970 m
Nors viršukalnė nesiekia net 4 km, pavojingumu lenkia kitas, esančias sąraše. Dėl to kaltas šiaurinis status kalno šlaitas. Skardis prasideda 100 metrų aukštyje ir tęsiasi 2 kilometrus. Ilgą laiką niekas nė nebandė šturmuoti kalno iš šios pusės. Pirmieji bandymai prasidėjo tik 1935-aisiais, tačiau pirmą syki pavyko tik 1938-aisiais. Visi prieš tai buvusios ekspedicijos dalyviai žuvo. Pirmuosius viršūnės užkariautojus vokietį A. Hekmayera Ferga bei austrus L. F. Kaspareka and G. Harrera apdovanojo pats Hitleris.
Po kalnu nutiestas Jungfrau geležinkelis, besitęsiantis nuo Kleine-Shaydeg ir per Eigerį kyla į viršūnę. Išlipus galima grožėtis neįtikėtinais vaizdais. Galutinė stotelė, esanti 3454 metrų aukštyje, vadinama „Pasaulio stogu“.
Kanchenjunga (Nepalas, Indija), 8586 m
Tai – trečia pagal dydi pasaulio viršukalnė. Nors kiekvienais metais žuvusių kalnuose mažėja, Kangchenjunga yra išimtis. Pastaraisiais metais tragiškų nutikimų skaičius išaugo 22 proc. Kalną sudaro penkios viršukalnės, visos iškilusios daugiau nei aštuonis kilometrus ir vadinamos „penkiomis snieguotomis brangenybėmis“. Nepaliečiai tvirtina, jog kalną šturmuoti itin pavojinga moterims, nes Kangchenjunga – moteris, sauganti savo grožybes ir itin nemėgstanti dailiosios srities konkurenčių.
Pirmą syki viršūnę įveikė britai Joe Brownas ir Georgeas Bandou 1955-aisiais, praėjus 50 metų po pirmųjų bandymų 1905-aisiais. Didžiausias pavojus alpinistams kyla dėl sniego lavinų bei blogų oro sąlygų.
Chogori/K2 (Pakistanas, Kinija), 8611 m
Tai – antroji pagal aukštį pasaulio viršukalnė po Džomalungmos, tačiau sunkiausiai įveikiama. Pasislėpęs Karakorumu masyve, pasienyje tarp Kinijos ir Indijos, kalnas yra apsuptas aukštų viršukalnių bei ledynų, o keliautojams nuolat grasina sniego lavinos, tad sunku ne tik jį įveikti, bet ir pasiekti. Itin didelis mirtingumas – net nepasiekę viršūnės žūsta vienas iš keturių alpinistų.
Annapurna (Nepalas), 8091 m
Pagal aukštį – dešimtoji pasaulio viršukalnė, pavadinta vaisingumo deivės vardu. Tačiau iki šiol, nuo 1950-ųjų ją pavyko įveikti tik 130 žmonių. Mirtingumo procentas siekia 40 proc. Didžiausią pavojų keliautojams kelia sniego lavinos bei nenuspėjamos oro sąlygos.