Apie naująją paspirtukų „epidemiją“ ir neatsargų jais besinaudojančių gyventojų elgesį, vėliau kainuojantį jiems bent kelis priekinius dantis, asmeninėje socialinio tinklo paskyroje dalijosi vilnietis gydytojas.
„Patogumas saugumo sąskaita“
Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas Vytenis Almonaitis rašo, kad jau antra savaitė kaip Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto odontologijos institute su studentais ir pacientais dirba kontaktiniu būdu.
„Tai yra mes, dėstytojai ir studentai, galime priimti pacientus. Tik pacientų dėka, studentai gali pasiruošti realiam profesiniam gyvenimui, tik kontaktiniu būdu gali įgyti įgūdžių.
Bet, kaip sako Gi de Mopasanas, eikime arčiau kūno – prie ko aš čia lenkiu. Staiga studentų darbuose pradėjo rastis nauja pacientų kategorija. Ir kolegos iš veido-žandikaulių skyriaus sako, kad jų sulaukia vos ne kasdieną. Tai – paspirtukininkai. Jauni žmonės, ne juokais nusiteikę kovoti su išmetamųjų dujų poveikiu planetos klimatui. Net priekinių dantų kaina.
Šią savaitę į studentų praktikos darbus kreipėsi 25 metų mergina be 5 priekinių dantų ir lūžusia nosimi – prieš savaitę su draugu dviese važiavo Vilniaus centre el. paspirtuku“, – sako V. Almonaitis.
Gydytojas sarkastiškai įraše prideda ir „instrukciją“, kaip galima „paprastai ir greitai prisijungti prie „no front teeth“ (angl. – jokių priekinių dantų) judėjimo“.
„1. Važiuokite el. paspirtuku be šalmo. Nes jeigu nėra smegenų – nebus ir smegenų sutrenkimo.
2. Išmėginkite „Titanic style“ važiavimą dviese. Dviese gulėti ligoninėje linksmiau.
3. Užsidėkite ausines ir įsijunkite savo fancy (angl. – trankią) muziką. Jums nebūtina girdėti atvažiuojančių mašinų – jūs nemirtingi.
4. Važiuodami el. paspirtuku, parašykite postuką „Facebook“. Jums nereikia matyti einančių pensininkų – tai jie jus turi pastebėti. Nes jūs – žvaigždė.
5. Pasiimkite kavytės išsinešti. Jūs visą Pasaulį galėtumėte viena ranka valdyti, o čia – tik el. paspirtukas.
6. Na ir, žinoma, prieš lipant ant el. paspirtuko, įkalkite bare kelis kokteilius ar daugiau. Žalgirio klinikoje budinčiam gydytojui visada smagiau priimti optimistiškai į gyvenimą žvelgiantį pacientą“, – „patarimais“ dalijasi gydytojas.
Visgi jau be sarkazmo jis prideda, kad nors el. paspirtukų nuoma išties yra vienas iš būdų spręsti užterštumo problemą ir savo naudojimo paprastumu jau pralenkia dviračių nuomos populiarumą, deja, kol kas tai yra „patogumas saugumo sąskaita“.
„Ne veltui kai kuriuose miestuose jie buvo uždrausti, kol bus išspręstas saugumo klausimas.
Manau, ši nauja miestų mikrojudėjimo forma dar tik pradeda formuotis ir bėgant laikui saugumo klausimas bus išspręstas, bet būkite atsargūs. Nes jeigu mums vėl teks pereiti prie nuotolinės medicinos, tai dantis galėsite pirkti E-bay‘juje (tarptautinėje el. parduotuvėje – aut. past.)“, – rašo gydytojas.
Apsaugos priemones gali tik rekomenduoti
Tuo metu didžiausio el. paspirtukų nuomotojo Lietuvoje „Bolt“ Lietuvos rinkos vadybininko Beno Jurlovo teigimu, įmonė nuolat informuoja savo klientus apie atsakingą ir saugų paslaugų naudojimąsi.
„Tiek programėlėje, tiek interneto puslapyje yra išskirtos svarbiausios paspirtukų naudojimosi taisyklės, apibrėžiančios kliento atsakomybę, su kuria klientas yra supažindinamas ir turi sutikti prieš pasinaudodamas paslaugomis.
Taisyklės nuolat primenamos įmonės komunikacijoje, taip pat ir paslaugų naudojimosi momentu ar iššokančiuose programėlės pranešimuose.
Be to, visuose Lietuvoje riedančiuose paspirtukuose esame įdiegę garsinę sistemą, kuri kiekvienam klientui primena, kaip saugiai ir tinkamai riedėti paspirtuku“, – kas daroma siekiant užtikrinti klientų saugumą dalijasi atstovas.
B. Jurlovo teigimu, nors nuomojami paspirtukai dėl saugumo yra ne tokie galingi nei daug didesnį greitį galintys išvystyti asmeniniai elektriniai paspirtukai, lieka svarbu paminėti, kad naujiems paslaugų naudotojams maksimalus leidžiamas ir automatiškai pritaikomas greitis pirmųjų kelionių metu yra dar mažesnis – 15 kilometrų per valandą.
„Greičio ribojimai taip pat automatiškai taikomi parkuose ar kitose didesnio intensyvumo miesto vietose – siekiant užtikrinti paspirtukininko ir aplinkinių saugumą, sistema leidžia važiuoti ne didesniu nei 10–15 kilometrų per valandą greičiu“, – prideda įmonės atstovas.
B. Jurlovas primena, kad paspirtukininkai, kaip ir dviratininkai, kelionės metu privalo vadovautis kelių eismo taisyklėmis – važiuoti dviračių takais, o perėjose – nulipti nuo transporto priemonės ir ją persivesti per gatvę.
„Kadangi paspirtukais galima naudotis tik nuo 18 metų (Kėdainiuose savivaldybės prašymu taikome išimtį ir paspirtuką išsinuomoti gali asmenys nuo 16 metų), naudoti apsaugos priemones – šalmą ar apsaugas – galime tik rekomenduoti.
Taip pat prieš kelionę vartotojas turėtų įsitikinti, ar paspirtukas yra techniškai tvarkingas“, – sako įmonės atstovas.
Atliekami policijos reidai
B. Jurlovas taip pat pasidalijo, kad, siekiant atkreipti dėmesį į saugumą ir atsakingą keliavimą paspirtukais, buvo pradėta bendradarbiauti su Lietuvos policija.
„Jau įvykdėme pirmąjį reidą neatsakingo elgesio kelionės su paspirtuku metu prevencijai. Siekiant atkreipti dėmesį į žmonių sąmoningumą, tokių reidų ateityje gali būti ir daugiau“, – praneša B. Jurlovas.
Šią informaciją naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir Lietuvos policijos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis. Jo teigimu, rugsėjo 17 dieną sostinėje atlikus paspirtukininkų patikrą, daugiausia tarp nustatytų pažeidimų – neblaivus vairavimas.
„Patikros metu buvo nustatyti 3 neblaivūs (0,54, 0,72 ir 0,97 promilės) elektrinių paspirtukų vairuotojai“, – detalizuoja R. Siaurusaitis.
Jo teigimu, elektrinių paspirtukų vairuotojai buvo tikrinami ar jie laikosi jiems keliamų reikalavimų, kurie yra nustatyti Kelių eismo taisyklėse.
„Taip pat kartu su „Bolt“ kompanija buvo priminti esminiai saugumo reikalavimai minėtų dviračių transporto priemonių vairuotojams.
Jis prideda, kad nusižengimus padariusių asmenų amžius įvairus, tad kalbant apie neatsakingus paspirtukų vairuotojus reikėtų apeliuoti ne į jų amžių, o į sąmoningumą.
„Ir ar prieš kelionę pagalvojame ir imamės visų būtinų saugumų priemonių, kad mūsų kelionė būtų saugi. Tokius patikrinimus planuojame daryti ir ateityje“, – praneša R. Siaurusaitis.
