Manote, kad visa tai tik iliuzija arba jūsų menkas pasitikėjimas savimi? Visai ne, mokslininkai, kurie atliko gana depresyvią studiją, matematiškai įrodė, kad jūsų draugai išties už jus geresni ir laimingesni. Mokslininkai iš Prancūzijos ir Islandijos universitetų teigia, kad jų analizė yra paremta „apibendrintu draugysčių paradoksu“, kuris parodo, kad žmonės, nors socialiniuose tinkluose turi šimtus ar net tūkstančius „draugų“, iš tiesų jų turi vos keletą. Šis „paradoksalumo“ kriterijus taip pat atskleidžia žmonių iškreiptą požiūrį į draugystę ir žmonių vertinimą ne po vieną atskirai, o kaip bendrą grupę.
Tyrimą atlikę mokslininkai sako, kad ši studija gali pasitarnauti analizuojant ne tik draugystės ar draugų ypatumus, bet taip pat ir sveikatos, seksualinių partnerių skaičiaus ir jų kaitos bei asmeninės žmogaus sėkmės aspektus.
Beje, studija gali paaiškinti, kodėl tie žmonės, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais yra mažiau laimingi. Kitaip sakant, mokslininkai įsitikinę, kad yra visiškai logiškas paaiškinimas, kodėl vieni turi daugiau „draugų“ „Facebook“ ar „sekėjų“ Twitter“.
„Šis paradoksas aiškinamas tuo, kad žmogaus draugų socialiniame tinkle skaičius tiesiogiai koreliuoja su žmonių, kurie jį stebi ir vertina skaičiumi“, - aiškina Young-Ho Eomas iš Toulouse universiteto ir Hang-Hyunas Jo iš Aalto universiteto Suomijoje. Tai, pasak tyrėjų, reiškia, kad visi žmogaus, esančio socialiniame tinkle, duomenys, tokie kaip turtas, akivaizdi sėkmė ar laimė yra vertinama žymiai didesnio žmonių skaičiaus. Kad geriau įsigilintų ir praktiškai pagrįstų savo „draugystės paradoksalumo“ teoriją, mokslininkai pasinaudojo ir savo asmenine bei savo kolegų mokslininkų patirtimi.
Tyrimo metu taip pat buvo atsižvelgta į atskirų žmonių savybes bei jų publikacijų ir citatų skaičių. Pasirodė, kad dėl bendravimo tarpusavyje susidariusį „tinklą“ ir jo aktyvumą taip pat galima paaiškinti matematiškai. Pasak mokslininkų, ar vertinant mažą draugų ratą, ar dideles žmonių grupes, yra akivaizdu, kad dažniausiai dauguma bet kurio žmogaus draugų yra geresni, sėkmingesni, turtingesni ir laimingesni už jį patį.
Y. Eomas šį reiškinį vadina „apipendrintu draugystės paradoksu“ (angl. generalised friendship paradox - GFP). Anot jo, nėra abejonės – žmonių, kurie naudojasi socialiniais tinklais, savęs suvokimas priklauso nuo jų draugų, kolegų ar "sekėjų" statuso.
„Kai lyginame skirtingas charakteristikas, tokias kaip populiarumas, pajamos, reputacija ar laimė, su savo draugų, mūsų savivertė išsikreipia, kaip tai įrodo GFP“, - teigia Y. Eomas. Mokslininkai taip pat sako, kad tas pats savivertės „nuvertėjimas“ vyksta ir save lyginant ne tik su „geresniais - sėkmingesniais“ draugais, bet ir su vidutiniais.
Tai, anot mokslininkų, paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, aktyvūs „Facebook“ vartotojai, apklausose save įvardina kaip „mažiau laimingus nei vidutinis žmogus“.
Taigi galima daryti išvadą, kad užuot išgyvenę dėl to, kad kiti susižadėjo, nusipirko naują automobilį, namą ar sulaukė paaukštinimo, turėtumėte su tuo susitaikyti, nes greičiausiai šie jūsų pažįstami yra tikrai už jus geresni. Negana to, greičiausiai jie visada tokie buvo ir bus.
