Užmušęs žmoną sadistas vyras ėmė karšti kailį kitai ne mažiau kantriai sugyventinei, o sadistinių polinkių turinti moteris peiliu pribaigė nuolankų sugyventinį.
Istorijos rodo, kad mušeika ar sadistas siautėja tik tada, kai suranda nuolankų gyvenimo partnerį. Ir tai galioja tiek vyrams, tiek moterims.
Labai tipiška tokio gyvenimo istorija nutiko Šilutės rajono Katyčių kaime, kur gyveno 69 metų Valentinas Martinkus.
Pernai sausio 11-ąją šio kaimiečio žmona Elvyra rasta mirtinai sužalota. Greitosios pagalbos medikai nelaimėlę dar spėjo gyvą nuvežti į ligoninę, bet suteikiant pagalbą moteris mirė.
Tądien smarkiai girtas po namus slankiojęs V. Martinkus pareigūnus tikino, kad sutuoktinė žuvo nusiritusi nuo laiptų, tačiau ekspertizė parodė, kad moteris jau eilę dienų buvo mušama, apie ką bylojo dešimtys įvairaus senumo žaizdų bei kraujosruvų. Ekspertai nustatė, kad paskutines gyvenimo dienas moteris buvo daužoma ne tik rankomis ir kojomis, bet ir šluotkočiu, malka, žarstekliu – ant moters kūno įvairiose vietose suskaičiuota ne mažiau kaip 30 smūgių žymių.
Žmonės nebetylėjo
Sulaikytas ir tardomas V. Martinkus visgi pripažino vos kartą trinktelėjęs žmonai šluotkočiu, bet liudytojų parodymai bylojo visai ką kitą. Tiek kaimynai, tiek Valentino suaugę vaikai pareigūnams papasakojo, kad Valentinas mėgo išgerti, o apgirtęs tapdavo šiurkštus, priekabus ir nuolat mušdavo savo žmoną Elvyrą Martinkienę.
Kaimynės paliudijo dažnai matydavusios E. Martinkienę užtinusiais, pamėlusiais paakiais. Tačiau sumuštoji nesiskųsdavo. Atvirkščiai, kieno nors paklausta ji meluodavo pati susižeidusi – tai paslydusi, tai už kažko užkliuvusi ir suklupusi.
Pastaraisiais metais E. Martinkienė sunkiai vaikščiojo, prastai matė, turėjo kitų sveikatos problemų. Kartais prisėdusi ji su vyru išgerdavo taurelę, tačiau apgirtęs sutuoktinis neužjausdavo invalidės, kaskart dėl ko nors sukėlęs konfliktą jis puldavo daužyti savo moterį.
Sadistu tėvą teisme pavadino ir trys jo vaikai.
„Man sunku būti tėvui teisėju. Tikėjausi, kad jis po mamos mirties pripažins savo klaidas ir bent atsiprašys, tačiau taip neatsitiko, tėvas jaučiasi teisus, nors visi mato, kas įvyko”, – liudydamas teisme apgailestavo vienas sūnų.
Žmona vis atleisdavo
Prieš keletą metų, kai įsiutęs tėvas kumščio smūgiu motinai sulaužė nosį, jis pasiėmė ją pas save. Tačiau išsiblaivęs tėvas atvažiavęs puolė žmonai į kojas, prisiekdamas niekada nebekelti rankos, kad tik ji grįžtų į namus. Elvyra patikėjo, parvažiavo, bet ramybę turėjo tik porą dienų – kol pažadukas neprisigėrė...
Fiziškai ir psichologiškai kankinama moteris susitaikė su likimu, atsisakydavo ir policijos pagalbos. Manoma, kad taip ji elgėsi ne tik iš baimės, bet ir dėl charakterio savybių bei tikėjimo, kad gyvenimas susideda iš kančių, su kuriomis žmogui privalu susitaikyti ir iškentėti.
Dėl to, kad žmogžudystė – buitinis nusikaltimas, o V. Martinkus– nebe jauno amžiaus, jam iki teismo nuosprendžio, pasirašius pažadą nesislėpti, palikta laisvė.
Susirado nuolankesnę
Po laidotuvių Valentinas ilgai negedėjo, dar žiemą susirado naują sugyventinę, pravarde Kliuška, kurią irgi ėmė... mušti! Be menkiausios abejonės Kliuška – irgi užguita moteriškė, nes normalios psichikos moteris su sadistu mušeika ilgai neištvertų.
Kliuška lydėdavo sugyventinį į teismą, tik į salę neidavo, o kantriai laukdavo posėdžio pabaigos koridoriuje ant suolo. Pamačiusi įdėmius pašaliečių žvilgsnius Kliuška nuleisdavo mėlynėmis papuoštą veidą, prisidengdavo skarele. Tokios pat išvaizdos ji buvo ir pakviesta liudyti teisme. Teisėjų paklausta, kas ją sumušė, nudelbusi akis Kliuška pamelavo pargriuvusi ir pati susižalojusi.
Pasijautęs nebaudžiamu V. Martinkus kartą persistengė. Praėjus vos 3 mėnesiams po žmonos laidotuvių, jis taip prikūlė Kliušką, kad atsidūrė policijoje. Ne, sugyventinė nesiskundė, pareigūnus iškvietė kažkas iš kaimynų, tad smurtautojas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtą artimoje aplinkoje ir gavo 40 parų arešto bausmę.
Savo kaltę neigė
Tiek teisiamas dėl Kliuškos sumušimo, tiek dėl žmonos užmušimo V. Martinkus kaltę neigė.
„Negerai padariau, kad vieną kartą šluotkočiu uždaviau žmonai per petį, bet netiesa, kad kasdien ją mušdavau, – tardamas paskutinį žodį teisme V. Martinkus vis dar turėjo viltį būti išteisintas. – Mes su Elvyra sutardavome, kol sveika buvo, ji buvo gera šeimininkė, švari, tvarkinga. Mes seniau dažnai kartu važiuodavome į Palangą ilsėtis, keliavome po Europą. Prašau teismo užjausti mane ir sumažinti skausmą.”
Išgirdęs, kad prokuroras paprašė jį įkalinti 10 metų, V. Martinkus išsigando ir pasislėpė. Vargšelis dar nežinojo, kad teisėjai bus net griežtesni už prokurorą.
Už šeimos nario bejėgiškos būklės itin žiaurų nužudymą teismas jam skyrė griežtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Tik nuosprendis buvo perskaitytas tuščiam teisiamųjų suolui, nes žudikas pasislėpė. Pasak kaimiečių, „kur jis dings žiemą basas“... Ir jie buvo teisūs. Tauragės apskrities policijos pareigūnai žudiką kaip mat surado ir pristatė į areštinę.
Perdūrusi nepasimokė
Žymiai rečiau, bet visgi pasitaiko, kad sadistė moteris gyvena su kankinamu ir kenčiančiu mazochistu vyru, kaip, atrodo, nutiko Kuršėnuose gyvenančiai 47 metų Daivai Drazdovienei.
Tapusi našle Daiva prieš 8 metus į savo butą Daugėlių gatvėje parsivedė porą metų jaunesnį viengungį Joną Jucevičių, su kuriuo netrukus susilaukė sūnaus. Deja, ir šie sugyventiniai mėgo išgerti, o pasigėrę nuolat pykdavosi. Pasak kaimynų, vaidus paprastai keldavo ūmaus būdo, energingesnė Daiva.
Prieš porą metų eilinis barnis baigėsi pirmu rimtu kraujo praliejimu. Kai J. Jucevičius ėmė dėl kažko priekaištauti bulves skutusiai D. Drazdovienei, ši ilgai nemąsčiusi peiliu smogė Jonui į koją.
Žaizda sugijo, bet arši kuršėniškė nesusimąstė ir nepasimokė. Pernai birželio 19-ąją po išgertuvių įniršusi D. Drazdovienė peiliu jau net 4 kartus dūrė sugyventiniui į krūtinę. Vyriškiui buvo sužalotos rankos, pilvas, peilio geležtė kliudė ir širdį, tad J. Jucevičius mirė čia pat susmukęs virtuvėje ant grindų.
Žudikė nuteista kalėti 9 metus ir įpareigota Jono seseriai atlyginti 10 000 litų neturtinę žalą.
Sigitas STASAITIS
