Metų pradžioje kilus gaisrui Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyne ugnies padaryta žala milžiniška. Kultūros paveldo departamento duomenimis, gaisras Tytuvėnų ansamblio pastatams padarė beveik 4 mln. litų žalos.
(Papildyta 15.40) Paskelbtos Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro priežastys. Vienam asmeniui pareikšti įtarimai.
Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pastato medinių stogo konstrukcijų savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio.
Gesinant gaisrą buvo užlietas 2-asis vienuolyno aukštas, kuriame buvo padaryta restauracija už 10 mln. litų. Pinigai skirti iš ES struktūrinių fondų. Ekspertai skaičiuoja, kad vienuolyno patalpose veikusiame bažnytinio meno muziejuje per gaisrą sudegę unikalūs meno kūriniai, kurių vertė – apie 2,5 mln. litų, o iš viso per gaisrą nelegaliame muziejuje pražuvo 60 meno vertybių, o 24 iš jų buvo įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Po Tytuvėnų ansamblį nusiaubusio gaisro tebesitęsia santykių aiškinimasis su mokėti atsisakančia draudimo bendrove „AAS Gjensidige Baltic“, nėra ir oficialių ekspertų išvadų dėl nelaimės priežasties.
Situaciją sunkina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai aptiko daug pažeidimų, kuriuos padarė viešuosius pirkimus ansamblio remonto darbams vykdęs Tytuvėnų piligrimų centras ir nors šios įstaigos vadovas dėl įtartinų finansinių machinacijų neteko posto, tebėra neaišku, ar nebus pareikalauta grąžinti šiam svarbiam objektui remontuoti skitų Europos Sąjungos projektų lėšų.
Laikinas stogas ir žiemos baimė
Kelmės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius vakar naujienų portalui Balsas.lt apie situaciją Tytuvėnų ansamblyje sakė: „Situaciją vertiname blogai, bet savivaldybė yra tik vienas iš sraigtelių. Darome pakankamai daug, kad šis procesas greitėtų. Draudimo kompanija, mūsų nuomone vilkina draudimo išmoką, teigdama, kad laukiama prokuratūros išvadų dėl gaisro priežasčių.“
K. Biliaus teigimu, šiuo metu negalima pradėti stogo remonto darbų, nes nėra aišku, kada bus gauta draudimo išmoka: „Po neseniai vykusio posėdžio Ūkio ministerijoje priimtas sprendimas, kad kreipsimės į teismą, nes būtina paspartinti pinigų išmokėjimo procesus. Šiuo metu iš vyriausybės skirtų pinigų uždengtas laikinasis stogas, bet tai nėra ta danga, kuri sėkmingai atlaikys lietuvišką žiemą. Vidinių patalpų restauracija, kurios nukentėjo gaisro gesinimo metu liejant vandenį, galima ir atidėti, dabar svarbiausia stogo uždengimas. Pas mus ir toliau atvyksta žmonės ir galima šią vietą rodyti, tai nėra vieta, kur liko tik degėsių krūva, kaip kalbėta iš karto po gaisro“.
Liko ir buvusio vadovo skolos
Paklaustas, kodėl tyrimas dėl kilusio gaisro taip užtruko, pašnekovas teigė, kad būta nesusikalbėjimo ir nenoro kalbėtis tarp institucijų, taip pat į daugelį klausimų turėtų atsakyti ir buvęs Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis.
„Ūkio ministerija išsakė tokią poziciją, kad stogo remontas yra savivaldybės problema, tad papildomai lėšų nebus skiriama, o jei draudimo kompanija taip pat nemokės, situacija komplikuosis, nes Kelmės savivaldybė, kaip ir didžioji dalis Lietuvos savivaldybių, jau nebegali skolintis“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad Tytuvėnų piligrimų centras išlaikomas savivaldybės lėšomis ir paskutiniam metų ketvirčiui jų pritrūko, be to, buvęs vadovas paliko ir skolų, tad stogo remontas savivaldybės lėšomis kol kas sunkiai įsivaizduojamas.
Ekspertų išvados įstrigo
„Iki metų galo Piligrimų centrui dar teks pridėti 30-40 tūkst. iš savivaldybės lėšų, o dalininkai bažnyčia – tiesiogiai pinigais neprisideda, nors šis turtas yra ne savivaldybės, bet bažnyčios. Bažnyčios turtas buvo perduotas viešosios įstaigos globai dėl to kad ansamblio restauracijai būtų galima pritraukti projektinių lėšų. Restauracija buvo vienintelė galimybė padaryti Tytuvėnus lankoma vieta, juk šalia Šiluva, Kryžių kalnas, pats miestelis ir jo apylinkės – kurortinės teritorijos“, – kalbėjo vicemeras.
„Pastebime ir valstybinių institucijų tam tikrą požiūrį, kuris turėtų būti kiek kitoks, bet yra kaip yra“, – sakė K. Bilius. Tytuvėnų bažnyčia buvo apdrausta draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, šie draudikai jau atlygino bažnyčios patirtą 0,75 mln. litų žalą, vienuolynas buvo apdraustas kompanijos „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Pašnekovo teigimu, žinoma, kad bendrovė jau yra rezervavusi 2 mln. galimai išmokai, bet ar jos bus sulaukta – nežinia.
Į klausimą, ar savivaldybės administracija žino, ką apie gaisro priežastį kalbėjo miestelio gyventojai, pašnekovas komentuoti nepanoro ir dar kartą akcentavo, kad ekspertų išvadų dėl nelaimės priežasties nebuvimas itin skausmingai vilkina procesą.
Kunigas: dėl gaisro stengiamasi apkaltinti bet ką
Tytuvėnų kunigas Rimantas Žuromskas, paklaustas, kokiomis nuotaikomis gyvena Tytuvėnų bendruomenė po gaisro, sakė: „Kaip meldėmės, taip ir meldžiamas, krikštijami vaikai, tuokiami jaunavedžiai, visi patarnavimai bendruomenei suteikiami. Išorė ne visuomet parodo, kas jaučiama viduje, kartais sudėtinga ir sunku, bet juk negali pasiduoti, nes esi vadovas, vedlys, o jei vedlys nusiminęs ir pasimetęs, tai ką kalbėti apie kitus“.
Kunigo teigimu, po nelaimės bendruomenė tapo vieningesnė, bet atsirado ir kitokių dalykų: „Ieškoma kaltų ir kaltinami visi kiti žmonės, o tai negerai, kai stengiamės apkaltinti bet ką, bet nepažiūrime į pačius save. Norėtųsi, kad tyrėjų išvados būtų greitesnės, po nelaimės buvo žadėta, kad išvadas turėsime jau po mėnesio, bet jų nėra ir po pusmečio.“
