„Įtarimai buvo pareikšti 3 asmenims. vienas jų - užsienio šalies, Danijos pilietis. Visi įtariamieji yra nepilnamečiai (...). Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms“, - teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme BNS.
Prokuratūra nurodo, kad ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui. Jiems pateikti kaltinimai tik dėl turto prievartavimo.
„Buvo prašoma virtualių pinigų - bitkoinų. Lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Ji patvirtino, kad tyrimo duomenimis, lietuviai pačiuose kibernetiniuose įsilaužimuose nedalyvavo.
Ji tai pat nurodė, kad dviems nepilnamečiams lietuviams skirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, tėvų priežiūra, dėl Danijos piliečio spręsti turėtų šios šalies teisėsaugos institucijos.
Prokuratūra teigia iki šiol apie tai neinformavusi visuomenės, nes ikiteisminis tyrimas Danijos piliečio atžvilgiu nebuvo baigtas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis antradienį žurnalistams sakė, kad, policijos manymu, nustatyti visi asmenys, vykdę išpuolius. Jis nekomentavo, ar nustatyta, jog išpuoliais galėjo būti suinteresuota užsienio valstybė.
Pernai balandžio pabaigoje valstybės įmonės „Infostruktūra“ saugomam Informacinės visuomenės plėtros komiteto serveriui susidūrus su kibernetine ataka nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų informacinių technologijų sistemos.
Atakas patyrė Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, didžiosios dalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų, tarp jų - Valstybinės mokesčių inspekcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapiai.
Specialistų vertinimu, didžiausio masto atakos Lietuvoje buvo rengtos gana mėgėjiškai, tačiau stebina jų turėti resursai - nuotoliniu būdu valdyti kompiuterius leidžiantis vadinamasis botnet tinklas, apėmęs beveik 8-10 tūkst. kompiuterių, kitos priemonės, kurioms įsigyti reikėjo ir nemažai lėšų.
Valstybės saugumo departamentas grėsmių ataskaitoje yra įvardijęs, kad didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia su Rusija susiję kibernetiniai įsibrovėliai, įskaitant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas.
