Lietuviai yra kantrūs, jie laukia ir kenčia, kraštutinių priemonių imdamiesi tik, kai kėsinamasi į jų gyvybes. Laukimas ir beprasmis tylėjimas Lietuvai jau kainavo šimtus tūkstančių gyvybių. Daug tokių mažai kam žinomi, tačiau mūsų šaliai labai svarbių atpasakota naujame lietuvių vaidybiniame ‒ dokumentiniame filme „Pavergtųjų sukilimas“
1939 m. rugpjūčio 23 – pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas. Lietuva patenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon. Sovietai įžengia į lenkų okupuotą Vilniaus kraštą, o mainais už sugrąžinta Vilnių reikalaujama į Lietuvos teritoriją įleisti raudonosios armijos dalinius. Lietuvos valdžia su viskuo sutinka ir niekas nė nenujaučia, kas jų laukia.
„Pradėjo čia kariuomenė slinkt, buvo iš pradžių įdomu tanką pamatyt ‒ kariškas dalykas. Buvau mieste žiūrėjau, kaip įvažiuoja Vytauto prospektu, paskui įsuka į Laisvės alėją. Galvojau, ot vis dėlto, griozdai kokie. Tėvelis pažiūrėjo ir pasakė: „Lietuvėlės nebėra“, ‒ pasakoja filme vienas iš sukilimo dalyvių Gerardas Binkis.
Prasideda represijos ‒ nors nedidelė, tačiau kur kas modernesne ir geresne ginkluote aprūpinta Lietuvos kariuomenė nuginkluojama. Tūkstančiai karininkų, kareivių, šaulių ir savanorių lieka be karo amunicijos. „Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs, jeigu mes būtume, priešams užėmus Lietuvą, iššovę ir kovoję, o čia nutarėm, kad reikia saugot gyvybes“,‒ kalbėjo diplomatas Vytautas Antanas Dambrava.
Lietuva tapo keturiolikta sovietų sąjungos respublika, prasidėjo represijos, tremtys, skerdynės. Tik regėdami žūstančius gimines ir artimuosius, lietuviai sukyla. Pradeda steigtis ginkluotas, gerai organizuotas judėjimas, kurio štabas – Berlyne. Pogrindiniam judėjimui vadovauja Lietuvos diplomatas Kazys Škirpa. Sukilimo centras Lietuvoje ‒ Kaunas. Visoje Lietuvos teritorijoje buvo ruošiamos specialios kovinės grupės – penketukai.
„Berlyniskiai išskaičiavo labai tiksliai, kad karas prasidės birželio 22 d., kadangi tarp tų dienų tai buvo vienintelis sekmadienis buvo, o praktika rodė kad didžiausias operacijas vermachtas pradeda būtent sekmadienio rytą“, ‒ komentavo Sigitas Jegelevičius.
Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt pirmų metų birželio dvidešimt antrą dieną trečią valandą trisdešimt minučių ryte, prasidėjo karas, vokiečiai įsiveržė į Lietuvą. Pirmas taikinys ‒ Aleksoto oro uostas Kaune. Tuo pat metu prasideda ir sukilimas. Ginkluoti sukilėliai užima pagrindinę ryšio priemonę , radijo stotį – „Kauno radijo fonas“. Per radiją suskamba Lietuvos himnas ‒ tai ženklas nuo Kauno nutolusioms teritorijom, kad metas kilti į kovą. Visoje šalies teritorijoje prasideda mūšiai ‒ lietuviai atakuoja sovietų dalinius, milicijos nuovadas, užgrobia ginklų sandėlius.
Filmo kūrėjas, režisierius Algis Kuzmickas sako, kad šis filmas pirmiausiai skirtas ne istorikams ne valdžiai, o kiekvienam lietuviui, ypač jaunimui, kuris privalo žinoti, kad už savo laisvę reikia kovoti. Visada. Išvaduotojų ir geradarių laukti neverta ‒ viskas Lietuvai.
„KK2 vasara“ atrinktas ištraukas iš filmo „Pavergtųjų sukilimas“ kviečiame žiūrėti čia:
