Vasario 6-12 d. “Skalvijos” kino centre bus rodomas filmų ciklas “Pavelo Lungino Rusija”.
Prancūzijoje gyvenantis rusų scenaristas ir režisierius Pavelas Lunginas gimė 1949 m. Maskvoje. Jis studijavo filologiją Maskvos universitete ir scenarijų rašymą Maskvos kinematografijos institute. 1974-1989m. pagal Lungino scenarijus buvo sukurta per dešimt filmų, tarp jų “Taigos imperatoriaus galas”, “Nenugalimasis”, “Rytietiškas romanas”.
Režisūrinis Lungino debiutas “Taksi bliuzas” (1990) buvo parodytas Kanų kino festivalyje, apdovanotas žiuri prizu už režisūrą ir palankiai sutiktas prancūzų bei tarptautinės kritikos. Tai buvo vienas pirmųjų Vakarus pasiekusių kūrinių, kuriuose atsispindėjo “perestroikos” laikų Rusijos permainos ir iki tol viešai sovietų kine neaptarinėti rusų ir žydų santykiai. Buvo akivaizdu, kad filmas sukurtas galvojant apie Vakarų žiūrovui labiau suprantamus kultūrinius kodus.
Tačiau tėvynėje Lungino filmas sulaukė kontraversiškų vertinimų. Vienas sovietų kritikos dinozaurų Rostislavas Jurenevas net apkaltino Lunginą, esą jis juodina Rusiją. Tačiau, būta ir kitokių nuomonių. Kritikai atkreipė dėmesį į pagrindinį vaidmenį filme kūrųsį populiarujį “Zvuki mu” solistą Piotrą Mamonovą ir į džiazo stichiją, kurią pasakojimui suteikė Vladimiro Čerkasino muzika.
Lunginas dažnai kritikuojamas už esą iškreiptą, dažnai fantasmagorišką šių dienų Rusijos vaizdą. 1992-aisiais filme “Luna parkas” Lunginas bene pirmasis parodė naują Rusijai reiškinį - jaunuolių susižavėjimą fašizmu ir jų siekius “apvalyti” Rusiją nuo žydų, homoseksualų ir verslininkų. Šiame filme vieną paskutinių ir geriausių savo vaidmenų suvaidino didis rusų aktorius Olegas Borisovas.
1996 m. Lunginas sukūrė avantiūrinę parodiją “Gyvenimo linija”, pasakojančią apie neįtikėtinus prancūzo nuotykius šių dienų Rusijoje. Herojų suvaidino prancūzų kino žvaigždė Vincent’as Perezas.
2000-aisiais Kanų festivalio prizu už geriausią aktorių ansamblį buvo apdovanotas Lungino filmas “Vestuvės”. Pristatydamas šį filmą, režisierius sakė: “Mano filmai - tai klausimai, į kuriuos neturiu atsakymo. Filmuodamas “Vestuves” aš paprasčiausiai stengiausi suprasti ir pamatyti, kaip dabar gyvena žmonės, ar jie pasikeitė per paskutinius metus. Pamačiau, kad jie beveik nepasikeitė ir visi isteriški riksmai, esą tauta žūsta, esą nebeliko jokių vertybių, yra tiesiog niekai”.
Kol kas naujausias Lungino vaidybinis filmas - 2002 metais pasirodęs “Oligarchas” (sukurtas pagal J. Dubovo knygą). Dar prieš pasirodydamas ekranuose, filmas sukėlė skandalą, mat pagrindinio herojaus prototipas - rusų oligarchas Borisas Berezovskis. Neseniai filmu buvo pasinaudota politiniais tikslais: vienas pagrindinių Rusijos televizijos kanalų parodė “Oligrachą”, kai buvo suimtas kitas rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis. Vis dėlto, šis filmas - pirmasis bandymas apmąstyti posovietinę realybę. Lunginas sako: “Kai aš dar tik pradėjau kurti filmą “Taksi bliuzas”, jau patyriau panašų jausmą. Mano akyse fantastiškai greitai dingo epocha: dar nesibaigė džiaugsmas ir apsvaigimas nauja laisve, o aš jaučiau, kad po tos laisvės neišvengiamai ateis nusivylimas ir depresija. Tačiau tada aš stengiausi pažvelgti į ateitį ir galvojau, kuo reikės užmokėti už laisvę. Dabar, atvirkščiai, man įdomiau suprasti praeitį: ką pagaliau pagimdė ta laisvė ir tas visuotinis chaosas, kurį mes išgyvenome, kas yra oligarchai, kurie dabar miršta tarsi dinozaurai”.
Lunginas kuria ne tik vaidybinius, bet ir dokumentinius filmus. Jo juosta “Gulagas. Laimės paslaptis” (1991) pelnė Tarptautinio Leipcigo dokumentinių filmų festivalio “Sidabrinį balandį”. Lungino filmografijoje - dokumentiniai filmai “Nica. Mažoji Rusija”, “Eskimai. Nereikalinga tauta”, “Vladimiras Majakovskis” ir kt.
“Skalvijoje” bus parodyti trys Pavelo Lungino filmai “Taksi bliuzas”, “Vestuvės” ir “Oligarchas”.
“Skalvijos” inf.
