Nors apstu už kultūros vertybių apsaugą atsakingų tarnautojų, į saugomų objektų registrus įtrauktos kultūros vertybės nyksta neprižiūrimos.
Kapas nyksta
„Pas mus, Rėkyvoje, yra Karpių šeimos kapas. Siunčiu keletą nuotraukų kaip jis dabar atrodo. Jeigu niekas nesuremontuos, tai po kiek laiko liks tik griuvėsiai. Jei galite, prašau, padėkite“. Tokio turinio elektroninis laiškas pasiekė „Šiaulių naujienų“ redakciją.
Negalime padėti rėkyviškei, susirūpinusiai griūvančiu kultūros paveldo objektu. Nors Karpių šeimos kapas – įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau šis pavyzdys iliustruoja, kaip valstybė ir tarnautojai iš tiesų rūpinasi tariamai saugomomis vertybėmis. Mauzoliejaus pastatas apleistas, durys aprašinėtos vandalų, o akmenų sienoje žiojėja skylė, pro kurią įlįstų vidutinio dydžio šunėkas.
Nors kapavietė akivaizdžiai nyksta, nei įstatymai, nei valstybės tarnautojai jos nesaugo.
Privalo rūpintis „savininkai“
Šiaulių savivaldybės Paveldosaugos skyriuje darbuojasi net du specialistai. Tačiau nė vienas, pagal galiojančią tvarką, neskubės saugoti nykstančios Karpių šeimos kapavietės. Telefonu atsiliepęs Paveldosaugos poskyrio specialistas Mantas Antanavičius teigia, kad kapaviete privalo rūpintis jos savininkai – tai yra, Karpių dvarininkų palikuonys. Jeigu kapavietės savininkai panorės, jie gali suremontuoti griūvančią kapavietę ir tikėtis, kad valstybė kompensuos išlaidas. Tačiau įpareigoti rūpintis kultūros paveldo objektu valstybė negalinti. Karpių kapavietės remontas – taip pat neįtrauktas į Savivaldybės planus.
Ir tai dar kartą iliustruoja, kaip už šimtus tūkstančių litų sudegusio „kultūros paveldo“ griuvėsius „Elnio“ teritorijoje nusipirkus miesto valdžia realiai rūpinasi tikru paveldu.
Bronius KATINAS
