Šio rusų kilmės verslininko (pats jis save dažnai žiniasklaidoje vadina pasaulio piliečiu) veikla yra tai, ką galime vadinti interneto laisvės principų laikymusi. Technologijų korporacijų dominavimo laikotarpiu principų laikymasis reiškia pavojingus iššūkius verslui. Todėl P. Durovas sugeba išsiskirti net ir tarp tokių asmenų, kaip „Apple“ vadovas Timas Cookas ar „Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas.
Kaip P. Durovas užsidirbo savo dabartinį įvaizdį ir kuo jis šiuo metu užsiima?
Jaunystė: išsilavinę tėvai, puikus išsilavinimas, pergalės moksle
P. Durovas gimė 1984-ųjų spalio 10-ąją inteligentų šeimoje. Jo mama turi du aukštuosius išsilavinimus, o tėvas – filologijos mokslų daktaras. Kuomet Pavelui buvo šešeri, dėl tėvo darbo šeima išvyko į Italiją, Turine jis pradėjo lankyti mokyklą. Būdamas 8-erių būsimasis „Vkontakte“ įkūrėjas grįžta į Sankt Peterburgą ir tęsia mokslus. Iš pradžių paprastoje vidurinėje, o netrukus jis patenka į Akademinę gimnaziją, „eksperimentinę“ klasę su sustiprintu keturių užsienio kalbų mokymu.
Nuo vaikystės Pavelas domisi kompiuteriais ir programavimu; jau būdamas 11-os jis kartu su broliu Nikolajumi kuria paprastus žaidimus ir programas. Mokykloje nuo jo nukenčia kompiuteriai, kuriuos Pavelas „nulaužia“ norėdamas paerzinti mokytojus.
Vėliau įstoja į Sankt Peterburgo valstybinį universitetą, Anglų filologijos ir vertimo kursą, kurį baigia „raudonu diplomu“. Paties diplomo taip ir neateina atsiimti. Studijų metais jis nuolat gaudavo įvairias stipendijas už pažangumą, reguliariai nugalėdavo lingvistikos, informatikos ir dizaino olimpiadose.
Jau studijų metais jis sukūrė pirmąjį savo projektą – „durov.com“. Tai buvo elektroninė referatų biblioteka. Lankytojai ten patys skelbdavo atsakymus į egzaminų klausimus. Kitu jo projektu tapo Sankt Peterburgo universiteto internetinis forumas, kuris ir dabar dar yra viena iš populiariausių vietos jaunimo bendravimo vietų.
„Facebook“ kopija
Sykį jo buvęs klasiokas Viačeslavas Mirialašvilis, tuo metu studijavęs JAV, papasakojo apie neįtikėtiną „Facebook“ populiarumą. Ir jie nusprendė sukurti rusišką analogą tinklui. 2006-ųjų spalio 10-ąją, per 22-ąją P. Durovo gimtadienį, buvo pristatytas portalas „Vkontakte“.
Iš pradžių registruotis buvo galima tik su kvietimais, tačiau jau po mėnesio į jį galėjo patekti visi norintys. Tuo pat metu buvo paleista ir reklaminė kampanija. Jau po metų „Vkontakte“ pateko į Rusijos interneto tinklapių lankomiausių trejetuką. Tuo metu P. Durovui priklausė 20 proc. tinklo akcijų. Kuomet vartotojų skaičius pasiekė 20 mln., P. Durovas pradeda iš portalo darytis pinigus. Atsiranda galimybė SMS žinutėmis kelti vartotojų reitingą ar dovanoti virtualias dovanėles. Tuo pat metu pagal vartotojų skaičių aplenkiamas pagrindinis konkurentas – „Odnoklasniki“.
2011-aisiais P. Durovo „Vkontakte“ akcijos buvo vertinamos 123 mln. dolerių. Tačiau su pinigais ir įtaka atėjo ir problemos su valdžia. Tais pačiais metais Kremlius pareikalauja iš jo uždaryti tuomet itin aktyvius protestus organizavusio Aleksejaus Navalno paskyrą, tačiau P. Durovas atsisakė – savo „Twitter“ paskyroje įdėdamas liežuvį rodančio šuns nuotrauką.
Kaip parodys vėlesni įvykiai, atsisakyti nusilenkti Kremliui jam teks dar ne sykį, kaip ir dėl to netekti savo viso gyvenimo darbo.
2012-ųjų pradžioje P. Durovas paaukojo milijoną dolerių „Wikipedia“ vystymui.
„VK“ nuolat buvo kritikuojamas dėl įdiegtos galimybės dalintis muzikiniais kūriniais. 2012-aisiais atlikėjas Sergejus Lazarevas pagrasino kreiptis dėl to į teismą, tačiau P. Durovo atsakas buvo gana netikėtas. Jis paskelbė, kad iš sistemos buvo panaikinti visi S. Lazarevo kūriniai, „nes jie neturi jokios išliekamosios vertės“.
Tais pačiais metais P. Durovas surengė ekscentrišką akciją, kurios metu pro savo ofiso langą išmetė apie 2 tūkst. dolerių, taip surengdamas peterburgiečių peštynes Miesto dienos proga.
„VK“ tuomet jau buvo vertinama 1,5 mlrd. dolerių. Socialinis tinklas tapo toks populiarus, kad joje užsiregistravo ir Holivudo žvaigždė Tomas Cruise’as.
Problemos su valdžia ir pasitraukimas iš „VK“
2013-ųjų balandžio 5-ąją Generalinė prokuratūra inicijavo P. Durovo baudžiamąjį persekiojimą. Jis tariamai savo baltu „Mercedes“ automobiliu pervažiavo pareigūnui koją. Dėl to į bendrovės ofisą įsiveržė tyrėjai, kurie paėmė įmonės dokumentus, o jau kitą rytą P. Durovas sužinojo, kad du pagrindiniai akcininkai pardavė savo 48 proc. „VK“ akcijų. Pirkėjai – su Kremliaus parankiniu Igoriumi Sečinu siejama dukterinė „Rosneft“ bendrovė.
Būtent tuomet P. Durovui kilo idėja sukurti „messengerį“ su unikalia šifravimo technologija – „Telegram“. 2013-ųjų rugpjūčio 14-ąją buvo pristatyta jau veikianti programėlės versija.
Vėliau „Business Insider“ jis pasakojo, kad atsisakius pašalinti A. Navalno paskyrą į jo namų duris beldėsi „kaukėti vyrai su automatais“. „Aš iš tiesų išsigandau. Pirmą sykį pagalvojau: gal man reikia galvoti apie ateitį – apie savo šalies ir savo kompanijos ateitį“, – cituojamas P. Durovas „Mashable“.
Tų pačių metų pabaigoje Kijeve prasidėjo Euromaidanas, palydimas totalios Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių propagandos. „VK“ buvo itin populiarus ne tik Rusijoje, tačiau ir Ukrainoje, socialiniame tinkle buvo dalijamasi protesto akcijų informacija, jų dalyviai koordinuodavo savo veiksmus. Tai negalėjo patikti Kremliui, todėl iš P. Durovo buvo pareikalauta atiduoti prieigą prie duomenų Federalinės saugumo tarnybos agentams. P. Durovas dar sykį atsisakė tai daryti, tačiau jau tuomet jis suprato, kad teturi teorinę galimybę kontroliuoti įvykius.
2014-ųjų pradžioje jis pardavė likusius 12 proc. „VK“ akcijų dar vienam Kremliaus parankiniui, „Megafon“ generaliniam direktoriui Ivanui Tvarinui. Ekspertai sandorį įvertino 200-400 mln. dolerių.
P. Durovas išsaugojo generalinio direktoriaus postą, tačiau balandį pats iš jo atsistatydino. Taip baigėsi jo epocha „VK“. „Buvo laikas išeiti, nes tuo metu aš bendrovėje neturėjau jau jokios valdžios“, – pasakojo P. Durovas.
„Telegram“ era
Pasitraukęs iš „VK“ P. Durovas paliko ir Rusiją, bei pradėjo vystyti savo „Telegram“ projektą. Jis atsisakė idėjos pritraukti investicijas ir kiekvieną mėnesį finansavo „Telegram“ iš savo lėšų po 1 mln. dolerių. Jis skeptiškai vertina siūlymus parduoti socialinį tinklą net ir už dešimtis milijardų dolerių, nes tiki savo projekto misija. Anot P. Durovo, jo konkurentai rinkoje – „Facebook“, „WhatsApp“, „Viber“ (ir daugelis kitų) yra nesaugūs, o jų vartotojai nesaugūs dėl slaptųjų tarnybų įtakos.
„Facebook“ yra nuolat purtomas skandalų dėl duomenų saugumo, kaip ir „WhatsApp“, kurio naudotojams žinutė apie galimą įsilaužimą į telefoną, pasinaudojus saugumo spraga, neturėtų būti šokiruojanti naujiena.
2017-aisiais P. Durovas įsivėlė į atvirą karą su Rusijos cenzūros mašina. Tylomis savo serverius į Rusiją (tuo pačiu ir prieigą saugumui prie šios šalies vartotojų duomenų) perkėlė „Facebook“, „Google“, „Viber“. Vieninteliai atsisakę tai daryti buvo „LinkedIn“ (kurie šiuo metu yra uždrausti Rusijoje) ir „Telegram“. Kremlius apkaltino P. Durovo tinklą esant „teroristų komunikacijos įrankiu“. Tačiau nepaisant aktyvaus blokavimo įveikti „Telegram“ Kremliui taip ir nepavyko. Rusijos vartotojai ir toliau aktyviai naudojasi tinklu, sėkmingai apeidami cenzūros priemones. Maža to, dėl galimybės „Telegram“ greitai pasiekti vartotojus, šiame socialiniame tinkle įsikūrė alternatyvios valstybinei žiniasklaidos priemonės, o vartotojų skaičius jau 2017-ųjų pabaigoje pasiekė 180 mln. Tų pačių metų pabaigoje P. Durovo turtas buvo vertinamas jau 950 mln. dolerių.
„Telegram“ ofisą įkūręs Dubajuje P. Durovas ėmėsi kriptovaliutų klausimo ir netrukus turėtų, kaip ir „Facebook“, paskelbti apie savo finansinių operacijų paslaugų teikimą. Šiuo metu P. Durovas yra vienintelis sėkmingai su Kremliaus cenzūra kovojantis verslininkas, kurio kuriamas bendravimo įrankis pasižymi ne tik specialistų pripažintu saugumu, tačiau ir „atsparumu“ blokavimo priemonėms. Ironiška tai, kad „Telegram“ yra itin populiarus būtent tose šalyse, kur valdžia imasi aktyvių žiniasklaidos ir interneto laisvės ribojimo – Rusijos ir Irane.
Sudavęs smūgį Kremliaus įvaizdžiui, kuomet šiai teko oficialiai pripažinti pralaimėjimą kare su socialiniu tinklu, P. Durovas faktiškai tapo interneto „roko žvaigžde“ ir dabar suformavo savo, kaip kovotojo už interneto laisves, įvaizdį. Maža to, jo „roko žvaigždės“ statusą dar labiau stiprina ir sportiško kūno nuotraukos „Instagram“ paskyroje – kuomet pagrindiniai konkurentai rinkoje klumpa ant vieno skandalo po kito, P. Durovas jaučiasi stiprus kaip niekad.
