Atšilus orams, gamtoje laiką mėgstantys leisti žmonės turi būti atidesni bei saugotis jų tykančių erkių. Po snieguotos žiemos nubudusios erkės yra ypač aktyvios. Specialistai perspėja, kad šiemet erkiniu encefalitu gali užsikrėsti dar daugiau žmonių, nes dėl ekonominės krizės daugelis jų neišgalės skirti pinigų skiepams.
Kraują siurbia ketvirtį valandos
Erkių aktyvumas padidėja, kai dirvožemio temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos. Aktyviausios erkės būna balandžio-spalio mėnesiais. Dažniausiai jos įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda švelniausia: - į pažastis, kirkšnis, kaklą, pakinklius.
Erkės auką aptinka reaguodamos į žmogaus ar gyvūno iškvepiamą anglies dvideginį arba nuo jo sklindančią šilumą, prakaito kvapą. Parazito seilėse yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų, todėl žmogus jo įkandimo nejaučia. Kol erkė randa tinkamą vietą įsisiurbti, prabėga 2-3 valandos. Gyvis kraują siurbia apie 15 minučių. Erkinio encefalito užkratas yra užsikrėtusių šiuo virusu erkių seilėse.
Įkandus erkei, nepanikuokite, o suėmę ją pirštais arba pincetu kuo arčiau odos ištraukite. Įkastą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Atminkite, kad įkandus virusu užsikrėtusiai erkei jokių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.
Slaptasis erkinio encefalito periodas trunka 2-4 dienas. Ligos požymiai labai panašūs į gripo - pakyla temperatūra, skauda galvą, maudžia kūną, kartais ligonis vemia. Po savaitės pranykus ligos požymiams ligonis lyg ir pasveiksta. Erkinis encefalitas klastingas tuo, kad po savaitės ligos simptomai vėl pasikartoja.
Tik trečdalis sirgusiųjų erkiniu encefalitu visiškai pasveiksta. Dar trečdalis gydosi 1-3 metus, likusieji tampa nedarbingi, patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: juos gali ištikti paralyžius, sutrikti kalba, kamuoti koncentracijos problemos. Apie 2 procentai susirgusiųjų erkiniu encefalitu miršta.
Erkės platina ir Laimo ligą. Užsikrėtus šia liga, odoje paprastai atsiranda rausva nuo kelių iki keliolikos centimetrų skersmens dėmė. Įsisegusią į kūną erkę būtina kuo greičiau pašalinti, nes Laimo ligos sukėlėjas yra erkių žarnyne. Dažniausiai ši liga perduodama žmogui tada, kai parazitas buvo įsisiurbęs į kūną daugiau nei 48 valandas. Skubiai pašalinus erkę galbūt pavyks išvengti Laimo ligos, bet ne erkinio encefalito.
Efektyviausia priemonė - skiepai
Erkės aukų ieško nebūtinai tik miške. Parazitas įsisiurbti gali ir sportuojant lauke, būnant sodyboje, parke, jų į namus gali parnešti jūsų augintiniai. Patenka erkių į namus ir su lauko gėlėmis ar grybais, kitomis miško gėrybėmis. Rečiau šia liga užsikrečiama per nevirintą infekuotų karvių ir ožkų pieną ar jų produktus.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį į gamtą susiruošęs žmogus? Eidami į mišką renkitės šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, ant kurių lengva pastebėti ropinėjančius parazitus. Kelnių klešnes sukiškite į batus ar kojines, aklinai užsagstykite apykaklę, galvą pridenkite kepure ar skarele. Atbaidyti erkes padeda ir repelentai.
Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai. Kuo anksčiau žmogus pasiskiepys, tuo geriau, nes spės įgyti imunitetą. Rekomenduojama susileisti tris vakcinos dozes. Pirmosios dvi suleidžiamos vieno -trijų mėnesių intervalu. Trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 5-12 mėnesių.
Pasiskiepijus imunitetas susidaro praėjus 40 dienų. Po trečiojo skiepo imunitetas įgyjamas penkeriems metams. Viena vakcinos dozė kainuoja apie 100 litų. Nemažai kainuojantys skiepai neretai ne vieną žmogų atbaido nuo vakcinacijos. Pagailėję pinigų skiepams ir vėliau erkiniu encefalitu susirgę žmonės tvirtino, kad gydymui išleido dešimtis kartų didesnę sumą, nei būtų kainavę skiepai.
Ypač nuo erkių reikia saugoti vaikus. Juos skiepyti galima nuo vienerių metų.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo ligą sukeliančių erkių platinamą bakteriją galima sunaikinti antibiotikais.
Lietuva yra pavojingoje zonoje
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriamos didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms, čia yra didesnė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu nei daugelyje kitų Europos šalių. Didžiausias sergamumas registruojamas Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.
Lietuvoje nėra nė vieno rajono, kuriame nebūtų Laimo ligą platinančių erkių. Kai kuriose vietovėse maždaug ketvirtadalis erkių yra šios ligos platintojos. Dar keli procentai jų būna užsikrėtusios erkinio encefalito virusu.
2009 metais Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė 605 žmonės, 2008-aisiais minėta liga buvo nustatyta 220 žmonių. Utenos apskrityje 2009 metais erkiniu encefalitu sirgo 43 žmonės, 2008 metais šia liga buvo užsikrėtę 12 asmenų.
Erkinio encefalito židinių aptinkama 27 Europos šalyse. Europoje daugėja zonų, kuriose yra rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Infekuotų erkių jau randama ir aukštai kalnuose, ir netoli Šiaurės ašigalio.
