Pavasarį depresija dažniausiai sukelia orų kaita. Gamtos permainos turi įtakos nuotaikai. Žmogus dažnai jaučiasi pasimetęs, jį kankina neviltis, nežinomybė.
Moterys atviresnės
Šiuo metu Lietuvoje turėtų būti pavasaris, bet už lango vis dar nerangiai traukiasi žiema. Kai kurie žmonės ypač jautriai reaguoja į gamtos pokštus.
Pasak psichologės Aurelijos Ananjavaitės, labai svarbu, koks žmogaus gyvenimo būdas, ar jis patenkintas savo kasdienybe, darbu. Jei darbas, laisvalaikis, buitis žmogui nepatinka, bundanti gamta ir pokyčiai jį gali dar labiau slėgti. Sezoninė depresija atpažįstama iš nuolat besikeičiančios nuotaikos, energijos stygiaus. Be to, gali atsirasti ir miego sutrikimų, pakisti svoris. Vyrai depresiją išgyvena giliau, nes jie nelinkę atskleisti savo išgyvenimų, išsipasakoti, nesikreipia į specialistus.
Išvaduoja įdomi veikla
A.Ananjavaitė pabrėžė, kad žmogui, sergančiam depresija, reikia kuo daugiau laiko būti lauke, užsiimti fizine veikla. Tam puikiai tiktų šokiai, plaukimas, bėgiojimas, pasivaikščiojimas. Kadangi depresija sergantis žmogus galvoja tik apie savo problemas, jam būtina aktyvi veikla, kuri gali nukreipti jį nuo slogių minčių.
Galima tiesiog pradėti piešti, muzikuoti, daryti tai, ko anksčiau nedarėte. Naudinga ir meditacija, tačiau prieš pradedant medituoti ir norint pasiekti gerų rezultatų, būtina išmokti, kaip tai tinkamai daryti. Psichologė pataria dienos pabaigoje apgalvoti savo atliktus darbus, veiksmus, mintis. Žinoma, galėjo būti ir gerų, ir blogų dalykų, tačiau reikėtų mokytis į viską pažvelgti teigiamai.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad žmonės, dažnai valgantys žuvies, depresija serga rečiau. Manoma, kad nuotaiką kelia su žuvimi gaunamas vitaminas D ir aminorūgštys. Tad patariama pavasarį dažniau mėgautis žuvimi.
Be specialisto išsiversti bus sunku
Psichologė Giedrė Petrauskienė ragino žmones, pajutusius mieguistumą, nerimą, norą nieko nedaryti, kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą. Psichologai dažniau teikia trumpalaikes konsultacijas, padedančias suprasti žmogui, kas su juo vyksta, ką galima daryti kitaip. Psichoterapeutai siūlo ilgalaikę psichoterapiją, galinčią trukti ne vieną mėnesį, metus. Per psichoterapijos seansus siekiama gilesnių asmenybės pokyčių ir, žinoma, svarbiausio dalyko – kad depresija nebesikartotų. Sergantieji depresija būna nusivylę savimi, aplinka ir nieko nesitiki ateityje. Dažnai tai būna susiję su neigiamomis mintimis: „aš niekam tikęs“, „aš kaltas dėl visko“, „niekam aš nereikalingas“, „niekas manęs nemyli“, „žmonės manęs nesupranta“, „man niekada nesiseka“ ir pan. Psichologas gali siūlyti žmogui iš naujo įvertinti tokius įsitikinimus, panagrinėti jų pagrįstumą. Dar galima pasiūlyti žmogui stebėti, kokią įtaką jausmams turi viena ar kita mintis. Psichoterapija padeda žmogui priimti save tokį, koks jis yra, mažiau save smerkti, tad jo būsena gerėja.
Kenkia vienatvė
Anot psichologės G.Petrauskienės, depresija žmonės kartais linkę vadinti nuotaikos pablogėjimą, liūdnumą. Slogi nuotaika gali kankinti ir pavasarį. Tada sakoma: „Man pavasarinė depresija.“ Dažnai pavasarį žmonės labiau liūdi dėl to, kad yra nemylimi, neturi antrosios pusės. Juk bundant gamtai nesinori būti vienišam. Tikriausiai tai susiję su gamtoje vykstančiu poravimusi. Nemylimas žmogus jaučiasi nevisavertis, menkas. Taip gali jaustis ir neturintieji poros, ir gyvenantieji šeimoje, bet negaunantieji meilės iš vyro ar žmonos. Jei žmogui trūksta meilės, jis jaučiasi nuskriaustas gyvenimo ar likimo, artimo žmogaus, kuris nesuteikia tos meilės. Nuolat galvojant apie šį trūkumą, gali apimti liūdesys, nusivylimas. Ką gi daryti? Pirmiausia, reikia mažiau galvoti apie tai, ko trūksta, o daugiau apie tai, kuo galima pasidžiaugti. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Jei galvoje sukasi mintys apie trūkumą, galima paklausti savęs: „O kas gero yra mano gyvenime?“ Rimtai ar juokais, bet jame vis tiek galima surasti ko nors pozityvaus.
Psichologė teigė, kad gali padėti sportavimas ir joga, svarbu, kad žmogui tai būtų priimtina. Jei sergant depresija kankina nerimas, sportas ir meditacija padeda iškrauti tą stiprią energiją, kurią žmogus nuolat jaučia savyje. Joga padeda išmokti koncentruoti dėmesį, pratimų metu galima atitrūkti nuo varginančių neigiamų minčių.
Naudinga save stebėti
Jogas Vyrenijus Andrijauskas pasakojo, kad į jogos užsiėmimus dažniausiai ateina žmonės, kurie išgyvena tam tikrus sunkumus, nebūtinai depresiją. Pavasarį kai kuriuos žmones gali kankinti ypač slogi nuotaika. Joga gali padėti depresija sergantiems žmonėms. Naudingi – įvairūs kvėpavimo ir fiziniai pratimai, vadinami asanomis. Efektyviausia yra meditacija, kai žmogus stebi save, pradeda suvokti savo mintis. Jei žmogus serga depresija ir jam nieko nesinori, jogos specialistas pataria skirti laiko sau, atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti. Meditacija du kartus per dieną po dvidešimt minučių padeda išsivaduoti iš depresijos. Žmogui reikia padėti suvokti, kad viskas pasaulyje keičiasi. Artimieji sergančiajam taip pat gali padėti. Sergantį žmogų reikia skatinti daryti naudingus darbus kitiems. Kuo daugiau duodama, padedama kitiems žmonėms, tuo daugiau teigiamos energijos gauna sergantysis depresija. Senyvo amžiaus žmonėms gali padėti augalų auginimas: neturėdami laiko galvoti apie save ir savo problemas, jie pamažu išgyja.
V.Andrijauskas pabrėžė, kad norintiesiems pasiekti gerų rezultatų jogą reikėtų praktikuoti nuolat, geriausia – kiekvieną dieną tuo pačiu metu. O jaukią aplinką meditacijai galite susikurti ir savo namuose.
Dovilė Joneliūnienė
