2012 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Tauragės rajono mero Prano Petrošiaus prašymą panaikinti jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą.
VTEK 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatė, kad P. Petrošius, šioje savivaldybėje sprendė klausimą dėl dalies gatvės, kurioje gyvena (turi namų valdą) jis pats, asfaltavimo. Laikinai vykdydamas mero pareigas P. Petrošius pirmininkavo 2009 m. rugsėjo 10 d. savivaldybės tarybos posėdžiui ir balsavo už tai, kad dalis laisvų biudžeto lėšų būtų skirta minėtosios gatvės dalies asfaltavimo darbams.
Konstatuota, kad tokiu elgesiu P. Petrošius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Įstatymas) reikalavimą tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto (3 straipsnio 2 punktas), ir pareigą jam iškilus nusišalinti (11 straipsnio 1–2 dalys).
Palikdamas galioti VTEK sprendimą LVAT pažymėjo, kad atsižvelgiant į P. Petrošiaus užimamo statuso (mero) politinę ir visuomeninę reikšmę, jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu neturėjo kelti jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų priimant vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus.
Statusas P. Petrošių įpareigojo tarnybinėje veikloje laikytis įstatymais numatytų reikalavimų, kurių tikslas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ įgyvendinimą.
Vienas šio principo įgyvendinimo aspektų yra užtikrinimas, kad, priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama vešiesiems interesams, priimami sprendimai būtų nešališki ir užkirstas kelias atsirasti bei plisi korupcijai valstybinėje tarnyboje. Siekiant šio tikslo, Įstatyme asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, yra numatytos konkrečios pareigos, – vengti interesų konflikto ir nusišalinti, kurių P. Petrošius nevykdė.
Teismo vertinimu, P. Petrošiaus elgesys sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Todėl aukščiau nurodyta situacija atitinka Įstatyme nurodyto interesų konflikto apibrėžimą (2 straipsnis).
Pareigą vengti interesų konflikto valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys pažeidžia kai, anot teismo, priimdami sprendimus jie nesielgia taip, kad nekiltų abejonių, jog jų veikloje nesama interesų konflikto. Tokį konfliktą kelia valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl priimant sprendimus privaloma vengti net šaiškumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio teisės akto paskirtimi.
LVAT atmetė kaip nepagrįstą P. Petrošiaus argumentą, esą interesų konfliktas būtų galimas, išasfaltavus tik atskirai prie jo valdos prieinantį kelią. Faktas, kad išasfaltuota gatve patenkama ne tik į P. Petrošiui priklausančią, bet ir kitas (iš viso penkiolika) valdų, esančias šioje gatvėje, teismui nesukėlė abejonių dėl asmeninio P. Petrošiaus intereso šiuo klausimu. Teismui taip pat nepasirodė pagrįsti P. Petrošiaus samprotavimai apie padaryto pažeidimo formalumą, neigiamų pasekmių nesukėlimą ir pan. Kvalifikuojant pažeidimą esminę reikšmę turi Įstatymo prevencinis pobūdis ir P. Petrošiaus statusas.
P. Petrošius teismo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti Įstatymo reikalavimo (nusišalinimo esant interesų konfliktui) atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui. Teismui nekilo jokių abejonių dėl minėtojo Įstatymo reikalavimo kanstitucingumo. Todėl šis P. Petrošiaus prašymas netenkintas.
VTEK sprendimo dalį, kurioje pasakyta, kad P. Petrošius privalėjo nedelsdamas deklaruoti interesų konfliktą jam sukėlusią aplinkybę Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, LVAT panaikino.
Tomas Čeplinskas
