- Ar išgirstate priekaištų, kad atliekate lengvo turinio “popselį”?
- Išgirstu, kad mano muzika yra pigi ir jos klausosi tik kaimiečiai. Tai yra netiesa. Savo gerbėjų sutinku visur - ir miestuose, ir kaimuose. Aš beprotiškai myliu savo muziką ir nesigėdiju pasakyti, kad mano didžioji dalis koncertų šiuo metu vyksta būtent kaimuose. Užmiestinė publika yra tyresnė, švaresnė, ne tokia išpuikusi kaip miestuose. Patikėkite, žmogus, net ir gimęs bei užaugęs mieste, savo vidumi gali būti kaimietis.
- O kokio stiliaus muzikos klausotės pats?
- Stengiuosi labai mažai klausytis muzikos iš pašalio, nes kartą, dar nespėjus dainos išleisti į viešumą, atkapsčiau, kad ši labai primena vienos užsienietiškos dainos melodiją. Tada supratau, kad klausymas kitų atlikėjų dainų trukdo mano darbui. Man labai patiko lietuvių grupė “Kardiofonas”, atlikėjas Vytautas Babravičius (Simas). Labai gaila, kad tokio puikaus kūrėjo kaip Arvydas Vilčinskas dainos vos nepradėjo virsti anekdotais, bet tikriausia toks likimas visų atlikėjų, kurie tampa populiarūs.
- O jūs pats nebijote virsti anekdotu?
- Nebijau, nes aš toks netapsiu. Nenoriu minėti pavardžių, tačiau nesielgčiau taip, kaip elgiasi didžioji dalis garsių žmonių. Kaip tu save pateiksi visuomenei, toks tu ir būsi. O jeigu ir virsčiau anekdotu, tai galėčiau kaltinti tik pats save - vadinasi, kažko būčiau prisidirbęs.
Reklamai neapsinuogintų
- Tad įdomu, kam nesiryžtumėte dėl populiarumo?
- Dėl populiarumo nevaidinčiau meilės. Nors esu sulaukęs pasiūlymų suvaidinti meilės romaną su vienu kitu žinomu žmogumi, atsisakiau. Juk toks populiarumas būtų laikinas. Dažnai prie manęs prieina gerbėjai ir padėkoja, kad nesiekiu išpopuliarėti skandalais. Galų gale tas paslapties šydas niekada nepakenkia - žmonėms tik išlieki dar įdomesnis.
- O jeigu pasiūlytų apsinuoginti?
- Nenusirenginėčiau. Esu savikritiškas ir kol kas savo gyvenimą atiduodu ne vien sportui. Nemanau, kad nuogas kūnas yra blogai, jeigu kas nors mane norėtų pamatyti nuogą - vasarą kelis kartus per mėnesį kaitinuosi Palangos pliaže... (Šypsosi.)
- Tikriausia didžioji jūsų gerbėjų dalis vis dėlto yra moterys... Esate sulaukęs nepadorių pasiūlymų?
- Iš pradžių buvau nusigandęs, kodėl mano koncertų publikos 70-80 proc. sudaro moterys. Autografų prašančiųjų pradėjau klausinėti, kodėl šios į koncertą neatsiveda ir savo vyrų. Pasirodo, kaimuose vyrų yra likę labai mažai: šie arba mirę, arba išvažiavę į užsienį, arba prasigėrę. Iš tikrųjų tiesioginio pasiūlymo eiti į lovą nesu išgirdęs, tačiau sulaukiu įvairių žinučių su meilės prisipažinimais, bet į juos nekreipiu dėmesio. Jokių meilės nuotykių nesu turėjęs, nes esu iš tų, kurie mylėdami vieną su kitomis neprasideda.
Atsitiktinė pažintis
- Jau aštuonerius metus draugaujate su mylima moterimi, su ja susilaukėte dukrelės Paulinos, bet prie altoriaus kažkodėl neskubate...
- Tiesiog abu skaudžiai nudegėme pirmosiose santuokose, iš kurių turime po vaiką. Jeigu manęs kas paklaustų, ar esu patyręs gyvenime tikrą meilę, atsakyčiau, kad tikrai taip... Nors Lina yra labai meniškos sielos žmogus, galiu pasakyti, kad dėl nuolatinio dėmesio iš šalies jai nėra su manimi lengva. Iki šiol prisimenu skaudų nutikimą, kai viena mergina mums atsiuntė laišką ir jame dievagojosi nuo manęs besilaukianti vaiko. Perskaitę laišką su Lina tik pasijuokėme, nes tą laikotarpį praleidome kartu - aš niekaip nebūčiau galėjęs būti su kitu žmogumi. Tai buvo netgi ne humoras, o labai piktavališkas dalykas.
- Papasakokite, kaip susipažinote su savo mylimąja Lina.
- Galima sakyti, susipažinome per mano gimtadienį. Ji dirbo bare, kuriame apsilankiau pirmąkart gyvenime. Pavalgęs dar susižinojau, kad baras uždaromas dvyliktą, ir išėjau. O prieš pat dvyliktą vėl atvažiavau, tačiau už durų išgirdęs vyrišką balsą vidun taip ir neužėjau - pamaniau, gal atvažiavo jos pasiimti koks draugas ar vyras. Išdrąsėjęs į barą vėl atvažiavau po keturių dienų ir po ilgų įkalbinėjimų iškaulijau jos telefono numerį, kurį ji man užrašė ant vestuvinių limuzinų reklaminio lankstinuko. (Šypsosi.) Įdomiausia, kad bare ji dirbo jau paskutinę dieną, todėl jeigu būčiau nors šiek tiek uždelsęs, taip ir nebūtume susitikę. Taip pat sužinojau, kad mano gimtadienio dieną įvyko oficialios jos skyrybos, o tas paslaptingas vyras buvo jos pusbrolis. (Šypsosi.)
- Sužinojau pikantišką detalę, kad jūsų dukra Paulina yra patekusi į Lietuvos rekordų knygą....
- Taip. (Šypsosi.) Dukrytė gimė su ilgais plaukučiais. Bevartydamas Lietuvos rekordų knygą, pamačiau, kad yra ir toks rekordas. Pamatuoju, ogi žiūriu, kad Paulina dvigubai viršija esamą Lietuvos rekordą. Prieš savaitę kaip tik gavome tai patvirtinantį diplomą.
Dainai - 17 metų
- Koks velnias jus nešė į šią galerą?
- Pirmoje klasėje prieš salę garsiai, kaip tikras tarybinis vaikas, išrėžiau eilėraštuką ir buvau pastebėtas mokytojos, ji mane pasiuntė į raiškiojo skaitymo konkursą. Taip ir susidomėjau eilėraščiais ir pats juos pamėginau rašyti. O trečioje ar ketvirtoje klasėje įstojau į muzikos mokyklą. Tais deficitiniais laikais, pamenu, tėvai sumetė savo metų algas ir man nupirko pianiną. Bet man taip nepatiko groti svetimus kūrinius - tiesiog vieną dieną pajutau, kad ir pats galiu kurti.
- Taigi pats rašote savo dainoms tekstus?
- Viską kuriu pats - ir žodžius, ir muziką. Tos mano dainos negimsta per penkiolika minučių, kaip kai kas yra sakęs. Sakykime, naujausiame albume “Aš atnešiu tau saulę” esanti daina “Kiemo karalienė” mano sąsiuvinyje išgulėjo septyniolika metų. Būna, žinomi estrados atlikėjai sako: “Kam tu čia privarai tiek daug akordų? Taigi yra tie trys ar keturi akordai, kurie nuolat keičiasi”. Tačiau aš noriu savo darbą nuo pradžių iki galo padaryti gerai. Kartą buvo, kad jau bevažiuojant įrašinėti dainos, staiga man kilo kita idėja...
- Pastebėjau, kad jūsų albumo dainose, tarkime, ”Ant tavo paklodės”, labai daug erotiškumo ...
- Pažįstamos moterys yra sakiusios, kad kartais net nurausta klausydamos šių mano dainų. (Šypsosi.) Iš tikrųjų dainą “Ant tavo paklodės” parašiau savo dabartinei draugei Linai, kai buvome neseniai susipažinę. Dainos su erotine potekste gimė siekiant švelniai šokiruoti, kai labai įnirtingai bandžiau lįsti į viešumą. Vieno mano draugo močiutė išgirdusi tokią dainą yra pasakiusi: “Va, galima apie antrą galą ir gražiai parašyti”. Man tikrai ne gėda pasakyti, kad mes visi esame ant paklodžių pagaminti, na, gal kažkas dar ant šieno ar žolės... (Šypsosi.)
Teksto autorė Deimantė ZAILSKAITĖ
