Vasarą užbaigę Antano Sireikos erą, komandos vadovai patikėjo komandos vairą specialistui iš Latvijos Nikolajui Mazurui, tačiau jam sezono startas nesusiklostė.
Jei pradžioje nieko nestebino kluptelėjimai prieš abu Vilniaus klubus ar nurašyti sėkmei buvo galima apmaudžiai patirtą pralaimėjimą Jonavoje, tai vėliau sekė eilė nesėkmių prieš komandas, kurios sau kelia panašius tikslus kaip ir Saulės miesto ekipa.
Su portalu LKL.lt bendravęs „Šiaulių“ krepšininkas Paulius Danusevičius tokį savo komandos startą aiškina ne tik tuo, kad ekipa yra jauna ir naujai suburta, bet ir tuo, kad pralaimėjimų virtinė nusmukdė žaidėjų moralę.
„Praleidome šanselius ir galbūt tai turėjo įtakos mūsų psichologijai. Turime išsispręsti tą problemą. Esame jauni, energingi. Nusimato du ratai, viskas dar gali būti gerai“, – vilties neprarado vienas komandos lyderių.
205 cm ūgio puolėjas tapo nepamainomu komandos ramsčiu. Gimtojo miesto ekipai atstovaujantis žaidėjas yra trečias lygoje pagal žaidimo laiką su 31,3 minutės vidurkiu.
Su palaipsniui augančia role, gerėja ir šiauliečio statistiniai rodikliai. Per daugiau nei pusvalandį jis vidutiniškai pelno 14,1 taško (52 proc. dvit., 42 proc. trit.), atkovoja 5,9 kamuolio ir renka 13,8 naudingumo balo.
Jau pirmadienio vakarą P. Danusevičiaus ir jo komandos laukia svarbus išbandymas – išvyka į pajūrį, kur bus kaunamasi su „Gargždais“.
„Šiaulių“ ir „Gargždų“ mūšis uostamiestyje – pirmadienį nuo 18.30 val. per Go3.
Pirmajame rate šių ekipų akistata Šiauliuose baigėsi užtikrinta gargždiškių pergale (97:79). Tąkart siautėjo Ryanas Larsonas (16 tšk., 12 rez. perd., 5 per. kam., 31 naud. bal.), Nickas Wardas (28 tšk., 25 naud. bal.) ir Justas Furmanavičius (12 tšk., 7 atk. kam., 7 blk., 27 naud. bal.). Tiesa, „Gargždai“ dabar taip pat išgyvena sunkų laikotarpį – per šešerias rungtynes triumfavo tik kartą.
Be to, ant kortos pastatytas ir tarpusavio pranašumas, kurį laimėdami gali užsitikrinti gargždiškiai. Auksinio taško svarbą akcentavo ir P. Danusevičius.
„Žaidžiant su lentelės kaimynais yra papildomo stimulo laimėti, nes suprantame, kad privaloma tai padaryti. Kitu atveju, laukia rungtynės prieš pirmaujančias komandas ir ten šansų bus mažiau“, – situaciją vertino žaidėjas.
„Šiauliuose“ esate senbuvis, nors jums dar tik 22-eji. Kiek jaučiasi, kad čia esate visiškai savas žmogus?
Tai kaip ir penktas sezonas. Pirmaisiais metais buvau skolinamas NKL ir RKL komandoms. Viskas sava, viskas pažįstama, jaučiasi komforto zona. Šiuo atveju man, kaip jaunam žaidėjui, tai padeda. Atrodo, ir treneriai daugmaž tie patys buvo, sistema panaši. Turiu to pasitikėjimo, nors man tik 22-eji, bet visi komandoje labai jauni. Papildomas žinių turėjimas iš anksčiau padeda krepšinio aikštelėje. Didelio skirtumo nejaučiu – žaidžiu savo žaidimą ir tiek.
Kol kas esate rungtyniavęs tik gimtuosiuose Šiauliuose. Ar jau bręsta noras palikti komforto zoną ir išsibandyti save kitur?
Be abejo, noras visuomet yra. Kaip krepšininkas nori išsibandyti vis aukštesniame lygyje. Ties tuo dirbu, tai yra tikslas. Pasiūlymų kiekis priklauso nuo manęs, bet dabar koncentruojuosi į čia ir dabar. Stengiuosi padėti komandai laimėti.
Esate minėjęs, kad jaučiatės dėkingas A. Sireikai, kuris suteikė jums šansą. Jis tikriausiai ir toliau sukasi komandos aplinkoje. Ar tenka šnektelti su šiuo legendiniu treneriu ir dabar?
Būna, kad jis kartais užeina į treniruotes, pasižiūri kaip kas. Bet jis čia lankosi retai, tad tiek ir pasišnekučiuoju. Jei ateina, pasisveikiname, aptariame bendrus dalykus ir tiek, nieko ypatingo. Giluminių pokalbių kol kas nėra, gal dar bus.
Treneris N. Mazuras pasitiki jaunimu, kurio pas jus ekipoje yra nemažai. Kaip jums pačiam sekasi rasti bendrą kalbą su šiuo specialistu?
Mano nuožiūra, viskas kaip ir gerai. Žaidybinio laiko šiemet gaunu tikrai labai daug, kartais gal net su avansu. Man tinka ir patinka. Gal rezultatuose tai neatsispindi, bet esame jauna komanda, suburta iš naujo. Viskam reikia laiko ir reikia tą suprasti. Sezono pradžioje labai nepasisekė rungtynėse prieš Jonavą. Pirmąsias rungtynes su „Wolves“ pralaimėjome tik dviem taškais, kai jie buvo išretėję. Praleidome šanselius ir galbūt tai turėjo įtakos mūsų psichologijai. Turime išsispręsti tą problemą. Esame jauni, energingi. Nusimato du ratai, viskas dar gali būti gerai.
Po rungtynių su Kėdainių „Nevėžiu-Optibet“ treneris pažėrė jums kritikos dėl Zane‘o Watermano stabdymo. Visgi po to parodėte reakciją ir sužaidėte geras rungtynes. Ar tie žodžiai tapo motyvacija?
Be abejo, kažkiek gal ir buvo užgautos ambicijos, bet reikia suprasti, kad tose rungtynėse tikrai neatrodžiau gerai. Buvo skaudus pralaimėjimas mūsų lentelės kaimynams. Emocijų buvo ir tarp žaidėjų, ir tarp trenerių. Nieko asmeniško nebuvo pasakyta, galbūt labiau emocijos. Sekančiose rungtynėse norėjau ištaisyti klaidas ir tiek. Manau, viskas pavyko.
Esate trečias visoje lygoje pagal žaidimo laiką. Tikriausiai tai galima laikyti ir nemažu įvertinimu, bet tuo pačiu rungtynių pabaigose turbūt sunkiau išlaikyti tą patį lygį. Kaip sekasi tvarkytis su tokiais krūviais?
Priklauso nuo dienos. Kartais būna, kad pažaidei 20 minučių, bet jau nėra kvapo ir panašiai. O kartais sužaidi 35 minutes ir jautiesi šviežias. Priklauso nuo to, kaip išsimiegi, ką valgai, kaip sportavai dieną prieš tai – daug faktorių. Nėra, kad žaidi ilgai ir automatiškai nesijauti pabaigoje šviežias. Didesniais krūviais nesiskundžiu, man patinka žaisti ilgai. Pats tas.
Kiekvieną sezoną jūsų žaidime matomas stabilus augimas. Kur dabar norėtųsi dėti didžiausius žingsnius į priekį?
Norėčiau sumažinti klaidų skaičių. Būna, kad stabiliai klystu po 2-3 kartus. Norėčiau šį žaidimo komponentą pagerinti, ištaisyti klaidas ir priimti geresnius sprendimus. Su metimu ir atkovotais kamuoliais kaip ir viskas gerai, bet norint kilti į aukštesnį lygį, reikės greičiau priimti sprendimus. Ties tuo ir koncentruojuosi.
Komandai sezonas kol kas klostosi prastai. Kur, jūsų akimis, slypi pagrindinės bėdos, kurių išsprendimas leistų galvoti apie lipimą iš duobės?
Sezono pradžioje mus aplankė nesėkmė, pralaimėjimai keliais taškeliais. Atrodydavo, kad rungtynės mūsų rankose. Dabar svarbiausia išlikti kartu kaip komandai. Tokiais momentais, kai pralaimi, būna papildoma įtampėlė, irzlumas ir panašiai. Turime išlikti kartu ir daryti tą patį, tikėtis, kad viskas bus gerai. Treniruočių procesas geras, visi stengiasi ir dirba papildomai. Turime laimėti prieš komandas, prieš kurias būtina laimėti ir viskas bus gerai.
Aplink komandą dėl pralaimėjimų kyla spaudimas iš sirgalių. Jei nepavyks pakeisti dabartinės trajektorijos, gresia iškritimas į žemesnę lygą, kas „Šiauliams“ būtų istorinės žemumos. Ar tas spaudimas persiduoda į komandos vidų?
Gal jaučiasi, kad fanai norisi geresnio žaidimo. Aš juos puikiai suprantu. Kartu bendraujame rūbinėje ir tie dalykai nelabai iki mūsų ateina. Jaučiasi, kai kažkas socialiniuose tinkluose parašo blogą komentarą, bet daugiau ne. Mes, žaidėjai, darome savo darbą, kiti – savo, komentuoja. Man asmeniškai spaudimo nesijaučia.
Galbūt tenka susilaukti piktesnių replikų ar žvilgsnių iš mieste sutinkamų sirgalių?
Ne, gerai, kad to dar neteko patirti.
Neseniai komandoje užsisuko permainų karuselė ir dabar turite nemažai naujokų. Kiek jaučiasi šis impulsas treniruotėse, rungtynėse ir įprastiniame komandos gyvenime?
Naujus žaidėjus reikia įvesti į taktikas, supažindinti su deriniais. Tai užtrunka, gali jaustis išsibalansavimas. Naujokai visą informaciją apdoroja gerai, dirba taip pat gerai. Reikia iš jų tikėtis rezultato. Taip pat laukiame Karolio Giedraičio ir Dachono Burke‘o, kurie susitraumavo sezono pradžioje. Jiems grįžus, žaidimas turėtų pagyvėti.
Tarp išvykusių žaidėjų buvo ir komandos kapitonas, o jį šiose pareigose pakeitė Danielis Baslykas. Kaip įvyko kapitono perrinkimas ir kaip naujajam emociniam vedliui sekasi eiti šias pareigas?
Danielis yra puikus vyrukas, mėgstantis pakalbėti, turintis tvirtą žodį. Taip gavosi, kad jį išrinkome. Visi nusprendėme ir tiek. Jis su savo darbu susitvarko puikiai.
Citadele KMT jums kol kas sekasi gerai. Ten anksti užsitikrinote vietą ketvirtfinalyje, turėsite šansą prasimušti ir į ketvertuką. Galbūt jums patiems jaučiasi, kad ten kažkodėl esate geresnė komanda?
Įdomus fenomenas. Žaidžiame su tomis pačiomis komandomis, bet ten žaidimas geresnis nei „Betsafe-LKL“. Gal žaidėjai ten jaučia mažiau įtampos, jaučiasi laisviau. Viskas priklausys nuo varžovo (pokalbis vyko dar prieš Citadele KMT ketvirtfinalio burtus – aut.). Iš to krepšelio galime gauti ir Jonavą, kurią tikrai galime pasiimti, nes dabar jiems trūksta žaidėjų. Bus matyt, kaip iškris burtai, nes gavus „Žalgirį“ ar „Rytą“ reikia suprasti, kad tai aukšto lygio komandos ir jau bus, kaip bus. Bet tikėti privalome visada. Tikėti, dirbti ir eiti į aikštelę žaisti, kas daugiau belieka.
Pirmadienį laukia išvyka į pajūrį ir rungtynės su „Gargždais“. Tai viena tų komandų, prieš kurias jums, norint išsikapanoti iš dugno, reikia laimėti. Ar jūsų pačių nusiteikimas irgi yra toks, kad tai – vienas sezono finalų?
Žaidžiant su lentelės kaimynais yra papildomo stimulo laimėti, nes suprantame, kad privaloma tai padaryti. Nesvarbu, ar prieš „Gargždus“, ar prieš „Nevėžį-Optibet“, ar dar kažką kitą. Kitu atveju, laukia rungtynės prieš pirmaujančias komandas ir ten šansų bus mažiau.
Pirmajame tarpusavio mače nepavyko sustabdyti J. Furmanavičiaus ir N Wardo tandemo. Visgi pastaruoju metu „Gargždai“ stringa, o jų vidurio puolėjas atrodo kiek išsikvėpęs. Kur yra raktas į pergalę žaidžiant būtent prieš šį varžovą?
Vėlgi, tas jų pralaimėjimas indikuoja, kad ten yra nuovargio, mikrotraumelių ar panašiai. Turime eiti į aikštelę, kautis ir atiduoti viską, kad pavyktų laimėti. Kito kelio nėra. Vienose rungtynėse sužaidi vienaip, kitose – kitaip. Galbūt jiems tada paprasčiausiai nepasisekė.
