Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Paulina, moteris sako, kad dėl nemigos simptomų kreipėsi į specialistus, tačiau su nerimu ir panika prieš miegą ji susiduria iki šiol.
„Esu turėjusi baisių naktų, kai atrodo esi pavargęs ir lengvai užmigsi, tačiau kaskart bandant giliau įmigti per širdį pereina toks šlykštus jausmas. Lyg būčiau kažko labai išsigandusi, širdis pradeda kalatotis, pilt prakaitas ir visi miegai iškart išsilaksto.
Mėgini save nuraminti, giliai kvėpuoti, širdis po truputį nurimsta, vėl patogiai įsitaisai, snaudi, tačiau giliau užmigt taip ir nepavyksta, nes staiga vėl stipri nerimo ir išgąsčio banga per krūtinę praeina, vėl visa išsigandusi pašoki iš lovos, nežinia dėl ko.
Yra buvę naktų, kai išvis negalėdavau miegoti, tai tiesiog pasidavusi nueidavau visa pervargusi kokį serialą ar filmą žiūrėti iki pat ryto, o tada jau tekdavo visą dieną be miego išgyventi.
Ryte, žinoma, kokią 8 val., tai jau lengvai būčiau užmigusi, nes tas nerimas ir panika užeina būtent naktimis. Buvo momentų, kai tiesiog bijodavau eiti miegoti, nes bijodavau tos baimės.
Teko gerti raminamuosius, kad visa tai praeitų. Specialistai sakė, kad tai psichologinė problema. Dar ir dabar būna, kad beužmigdama prisimenu tą jausmą ir atrodo vėl jaučiu, kaip širdis daužosi, tad sunku atskirti, ar čia vėl tie priepuoliai, ar aš pati sau iš baimės juos susikuriu“, – teigia Paulina.
Nuo nemigos – iki depresijos
Anot psichiatrės, psichoterapeutės Rasos Ruseckienės, dėl pastovios nemigos ir jos ignoravimo gali atsirasti rimtos pasekmės – nerimo sutrikimai, panikos atakos ar depresija. Gydytoja priduria, kad nemiga, kaip simptomas, dažniausiai veikia žmones, kurie turi įvairius psichikos sutrikimus.
„Nemiga, pati iš savęs, jeigu ji yra intensyvi, ilgą laiką trunkanti, nekoreguojama gyvenimo būdo pasikeitimais, miego rėžimo pokyčiais, sportinio aktyvumo buvimu ar nebuvimu. Be abejo, kad iš to gali kilti įvairūs kiti dalykai neurotinio tipo: nerimo spektro sutrikimai, panikos atakos gali išsivystyti ir depresija taip pat“, – teigia psichoterapeutė.
Nuo nemigos – į plieninius ligos gniaužtus
Psichoterapeutė tikina, kad vieni žmonės savarankiškai susitvarko su trumpalaike nemiga, kurią sukelia laikinas stresas, tačiau kitiems tai gali signalizuoti naujos ligos pradžią.
„Labai individualu, jeigu nemiga trunka puse metų, dar nereiškia, kad atsiras nerimo sutrikimas ar kažkokie kiti psichikos sutrikimai. Priklauso nuo asmenybės tipo, nuo nemigos priežasčių, nuo gyvenimo aplinkybių, išorinių kažkokių veiksnių.
Gali būti, kad kažkokia stresinė situacija ir žmogus, tikrai gali ilgai nemiegoti, bet praėjus tam, susitvarko ir nieko neįvyksta. Bet gali būti, kad nemiga, kaip pirminis simptomas jis jau yra kitos ligos pradžia.
Paprastai, aišku, jeigu tu nemiegi kelis mėnesius, be abejo, kad visas nuovargis provokuoja ir nerimą, ir baimes įvairias, ir saugumo jausmas sumažėjimą, ir nuotaikos pokyčius, emocinius įvairius svyravimus.
Jeigu sunki nemiga, yra tikimybė, kad gali išprovokuoti kitus psichikos sutrikimus“, – sako R. Ruseckienė.
Paskutinio šiaudo besigriebdami tampa priklausomi nuo migdomųjų
Psichoterapeutė patvirtino, kad netinkami vartojami vaistai nuo nemigos gali sukelti priklausomybę, todėl su jais reiktų elgtis kuo atsargiau ir naudoti juos pagal gydytojo nurodymus.
„Jeigu yra trumpalaikė nemiga, be kažkokių konkrečių išorinių situacijų – tada paprastai skiriama migdomųjų vaistų grupė. Ilgai ir savo nuožiūra vartojant yra tikimybė, kad išsivystys priklausomybė. Ilgalaikė nemiga paprastai yra gydoma antidepresantais“, – tikina psichoterapeutė.
Jūsų sutrikęs miego ritmas kelia pavojų aplinkiniams
Pasak įmonės „Lonas“ direktoriaus Domo Jakučio, sutrikęs miego ritmas ir nemiga gali sukelti ne tik sveikatos bėdų, bet padaryti ir daugiau žalos pavyzdžiui vairuojant pavojus gali kilti ne tik pačiam, bet ir kitiems.
„Miegas po truputį skinasi kelią ir stoja lygiavertėmis teisėmis šalia sveikos mitybos ir sporto. Vis garsiau ir mitybos, ir sporto entuziastai kalba apie miego svarbą. Ir ne veltui: pabandykite 24 valandas nevalgyti, nesportuoti ir nemiegoti. Ko labiausiai norėsite po tų 24 valandų? Miego. Neišsimiegoję esame neatidūs vairuotojai, daiktai krenta iš rankų, elgiamės neadekvačiai“, – teigia jis.
D. Jakutis sako, kad miego kokybė ir gera savijauta priklauso nuo to, kaip pasiruošiame miegui. Geram miegui reikalinga rutina – rekomenduojama tuo pačiu laiko keltis net savaitgalį.
„Už savo miego kokybę esame atsakingi patys. Miego kokybei įtaką daro visa mūsų diena: ką valgome, geriame, ar sportuojame, ar nervinamės, ar einame miegoti ir keliamės tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais“, – pasakoja jis.
Teoriškai miegojome, bet praktiškai – nepailsėjome
Kad kokybiškai pailsėtume ne tik svarbu laikytis pastovios rutinos, sveikos mitybos, aktyviai judėti, bet ir išsirinkti kokybišką miego atributiką. D. Jakutis sako, kad derėtų susikurti jaukią ir tvarią miego zoną.
„Čiužinys, pagalvė, antklodė, patalynė – tai pagrindas miegui. Miegodami visiškai atsipalaiduojame. Jei miegame ant netinkamo pagrindo – tai pajusime ryte atsikėlę: stuburas „ilsėjosi“ kreivas, raumenys buvo įsitempę – skaudės visą kūną. Teoriškai miegojome, bet praktiškai – nepailsėjome“, – tikina jis.
Prieš pat miegą nerekomenduojama:
- gerti kavos, saldžių gėrimų, vartoti alkoholio;
- intensyviai sportuoti;
- daug ir riebiai vakarieniauti ar eiti miegoti alkanam;
- ryški ekranų šviesa (TV, išmanieji įrenginiai).
Miegui rekomenduojama pasiruošti:
- turėti savo miego ritualus ir taip paruošti save miegui;
- išvėdinti miegamąjį ir palaikyti optimalią temperatūrą naktį, ~18oC;
- naudoti naktines užuolaidas, kurios nepraleidžia šviesos ir sulaiko gatvės triukšmą;
- išmaniuosius prietaisus naudoti tik savo miego stebėjimui – miego stadijos, trukmė.
