Simona Paužaitė
Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė.
Papildomos išlaidos
Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.“ Vyras sakė, kad jį, gyvenantį netoliese, garsai erzina.
„Tilžės“ vadovė-administratorė Jūratė Briaukuvienė sako, kad nuo įsikūrimo pradžios, 2008 metais, ieško būdų, kaip kovoti su paukščių keliamais nepatogumais.
„Kitoje kelio pusėje yra Ginkūnų ežeras. Prie jo gyvena kirai, kurie kiekvieną naktį atskrenda pasišildyti ant mūsų stogo. Pasikedenę po nakties palieka krūvą plunksnų. Iš jų turbūt būčiau prikišusi apie 50 pagalvių“, – pasakoja prekybos centro vadovė.
Plunksnas darbuotojai ne tik šluoja, bet ir naudoja specialų prietaisą joms susiurbti.
„Technikos nespėjame keisti, remontuoti – perkaista nuo didelio plunksnų kiekio“, – apgailestauja J. Briaukuvienė. Paukščių apdergti šaligatviai nuolat plaunami.
Efektas – dvi savaites
Prekybos centro vadovai kirus baido įrašytu garsu – ant stogo iš garsiakalbių sklinda paukščių klyksmai. Ilgainiui prie garso paukščiai pripranta, todėl jį reikia keisti.
Geriausias efektas – tik pirmas dvi savaites. Garsinė sistema veikia ir naktį, nes būtent tada, J. Briaukuvienės žodžiais, ant stogo suskrenda paukščiai. Melodiją žadama išjungti rugsėjo pabaigoje, kada dalis paukščių išskris žiemoti. Patildžius garsą, jis bus neefektyvus.
Tokią pat sistemą ant savo stogo įsirengė šalia įsikūręs prekybos centras „Ermitažas“. Direktorės manymu, analogiškas likimas laukia ir naujai pastatyto centro „Litagra“.
Pasak J. Briaukuvienės, nuo paukščių kenčia Klaipėdos prekybos centras „Big“. Klaipėdiečiai svarstė alternatyvą ant stogo tiesti specialius tinklus, bet susiduria su kita problema – kaip žiemą reikės valyti sniegą.
Paukščiai pažeidžia variklį
Paukščiai, atsitrenkę į lėktuvus, pasaulyje kasmet aviacijai padaro milijardinius nuostolius.
„Paukščiai aerodromo teritorijoje padidina riziką susidurti orlaiviui su jais kylant, skrendant ir tupiant. Mažesniems orlaiviams susidūrimas gali stipriai pažeisti konstrukcinius elementus, variklį. Tai sukelia pavojų skrydžio saugumui“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės laikinai einantis Skrydžių saugos skyriaus viršininko pareigas Saulius Briedis.
Paukštis, patekęs į veikiantį variklį, sutrikdo jo darbą. Kyla pavojus jam subyrėti, atsiranda gaisro tikimybė. Pažeidimo dydis priklauso nuo orlaivio greičio ir paukščio dydžio: kuo didesniu greičiu skrenda orlaivis ar didesnis paukštis atsitrenkia, tuo didesnis pažeidimas.
„Projektuojant orlaivį ar variklį, jis išbandomas imituojant paukščio susidūrimą. Atlikus bandymą ir turint išvadas, inžinieriai tobulina ir kuria patvaresnę konstrukciją, kuri užtikrintų saugų skrydį susidūrus su paukščiu“, – pasakoja S. Briedis.
Pasak specialisto, susidūrimo jėga didelė: pavyzdžiui, 6,8 kg žąsiai susidūrus su orlaiviu, skrendančiu 200 mazgų greičiu, susidūrimo jėga bus lygi 16 tonų.
Teko leistis ir naikintuvams
Balandžio pabaigoje per rytinį treniruotės skrydį Estijos oro erdvėje du Baltijos oro erdvę saugoję, NATO oro policijos misijoje dalyvavę Danijos naikintuvai F-16 susidūrė su paukščių būriu ir buvo priversti leistis Talino tarptautiniame oro uoste.
S. Briedžio teigimu, panašūs įvykiai nėra dažni, nors per metus susidūrimų su paukščiais užfiksuojama kelios dešimtys. Kartais nukenčia ir žmonės.
Apie 80 procentų visų susidūrimų su paukščiais įvyksta kylant ir leidžiantis oro uosto zonoje.
Baido dūminėmis patrankomis
Siekiant išvengti paukščių sukeliamų problemų, Šiaulių kariniame aerodrome naudojamos stacionari ir mobili akustinės paukščių baidymo sistemos. Stacionarią sistemą sudaro trys dūminės patrankos.
Sistema dirba nustatytu režimu. Ji aktyvuojama, kai stebimas paukščių migracijos padidėjimas aerodromo teritorijoje. Mobili akustinė paukščių baidymo sistema, įrengta ant dviejų aerodromo priežiūros automobilių, imituoja sužeistų paukščių balsus.
Yra galimybė balsą pasirinkti pagal paukščių tipą. Mobilia sistema baidomi pavieniai paukščių būriai. Kitas efektyvus būdas – tinkamai pjauti žolę oro uosto teritorijoje. Anot S. Briedžio, paukščiams patinka nutūpus žolėje maitintis, kai jie mato vienas kitą. Todėl žolė pjaunama taip, kad jie tokių sąlygų neturėtų. Nustatyta, kad paukščiams nepatinka žolė nuo 15 iki 30 centimetrų aukščio. Anot specialisto, tinkama žolės priežiūra paukščių skaičių aerodrome gali sumažinti dviem trečdaliais. Dar stengiamasi šalinti paukščių traukos objektus – balas, medžius.
Ornitologo komentaras. Akustinės paukščių baidyklės neatsiperka Lietuvos ornitologų draugijos vadovas, ornitologas Liutauras Raudonikis:
– Paukščiai visą laiką tupi aukščiau – tokia jų elgsena. Kodėl sparnuočiai skrenda į tam tikrą vietą, reikia vertinti individualiai: geografinę vietą, pastato architektūrinę konstrukciją, atsižvelgti į paukščių rūšį. Lietuvos ornitologų draugija teikia ornitologų ekspertų, kurie atlieka konkretaus atvejo mikrostudiją, konsultacijas. Siekiant nubaidyti paukščius galima tempti specialias stygas, sukurti nepalankias konstrukcijas, naudoti dūmines patrankas. Ant spalvotų paviršių paukščiai netupia vasarą, bet rudenį gali tupėti. Paprasčiausias variantas – reguliariai vaikščioti ir baidyti pačiam žmogui. Stresinius garsus leidžiantys aparatai paukščiams nekenkia, tačiau jų kaina didelė, o poveikis ribotas. Aparatai pritaikyti tam tikroms paukščių rūšims arba reikia dėti skirtingus. Žiūrint ekonomiškai, aparatai neatsiperka, nes efektas nedidelis. Prie garsų, kaip ir prie šūvių, paukščiai pripranta. Prie Vilniaus arkikatedros skleidžiami signalai apsisaugoti nuo karvelių, kad jie nedergtų paminklų. Šiuo atveju lemia ne ekonominiai dalykai. Oro uoste labiausiai paukščius atbaido formuojama jiems nepalanki aplinka – mažinama žolės danga, daugiau asfalto. Kai kurie baidyti naudoja akustinius signalus, plėšriuosius paukščius. Pasaulyje dideliuose oro uostuose dirba ornitologai, kurie pataria konkrečiu atveju.
