Paukščiai plunksnas naudoja lytėjimui taip, kaip katės naudoja ūsus, ir todėl geriau orientuojasi aplinkoje, rašo BBC.
Tyrinėjant alkeles, paukščius, kurių galvas puošia atsikišusios plunksnos, nustatyta, kad jos gali atlikti ir kitas funkcijas, apie kurias iki šiol nežinota. Pastebėta, kad paukščiai su didesniais kuodais rečiau kur nors atsitrenkia.
Platesnis tyrimas leidžia tvirtinti, jog ir kitiems paukščiams – papūgoms, pingvinams, fazanams, kolibriams – plunksnos padeda geriau orientuotis. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Animal Behaviour“.
Daugelis paukščių rūšių puikuojasi ilgomis plunksnomis, kurios puošia galvas, žandenas ar uodegas.
Manoma, kad daugelis jų atlieką lytinę funkciją, potencialiems partneriams demonstruodamos paukščio pranašumą.
Tačiau Kanados mokslininkai Sampath Seneviratne ir Ian Jones įtaria, kad šios plunksnos atlieka ir lytėjimo funkciją. Keletas Aethia genties paukščių turi skirtingų formų plunksnas, jomis pasipuošę ir patinėliai, ir patelės.
Mokslininkai aukleles įleido į tamsų labirintą, panašų į gamtoje randamus plyšius, ir stebėjo, kaip dažnai paukščiai kur nors atsitrenkia.
Nustatyta, kad paukščiai galvomis kur nors atsitrenkdavo 2,5 karto dažniau, jei ant jų galvų esančios plunksnos būdavo dirbtinai priplojamos.
Ornitologai tuomet atliko platesnę lyginamąją analizę: jie tyrinėjo, kurios paukščių rūšys turi ilgas, išsiskiriančias plunksnas, nors pagal jų gyvenseną jos būtų nereikalingos, ir kur tie paukščiai gyvena.
Anot jų, tokios plunksnos atlieka tokią pačią funkciją kaip katės ūsai ar neregio lazda. Jos teikia juslinę informaciją apie aplinką, o tai ypač praverčia tamsoje ar tankiai gyvenamose vietovėse gyvenantiems paukščiams.
Tokios ant galvos esančios plunksnos gali padėti paukščiui neatsitrenkti į urvo lubas, medžių šakas ar atžalas.
Aplink veidą esančios plunksnos ypač naudingos, mat jos gali padėti apsisaugoti nuo gyvybiškai svarbių organų – akių, ausų būgnelių, nosiaskylių – sužalojimo.
