Paaugliai mūsų krašte dažniau kenčia bendraamžių užgauliojimus nei kitų Europos bei Šiaurės Amerikos šalių moksleiviai. Tačiau patyčių prevencijos programų biudžetas sumažintas beveik perpus, rašo „Lietuvos Žinios“.
Rugsėjo 1-oji - ne visiems bus šventė. Kai kurie mokiniai su baime laukia mokslo metų pradžios, kai teks grįžti į „kovos už būvį“ bendruomenę - Lietuvos mokyklose kas ketvirtas paauglys yra stumdomas ar užgauliojamas bendraamžių. „Nesuvokiu, kaip visa tai ištvėriau - buvau nepanaši į žmogų. Eidama iš pamokų norėdavau tiesiog kristi.
Neatitinki standartų - krenti“, - tokiu laišku neseniai į vienos populiariausių interneto svetainių skaitytojus kreipėsi šešiolikmetė. Užgauliojimų ugnį perėjusi paauglė siūlė aktyviau imtis patyčių prevencijos, steigti klubus, į kuriuos galėtų ateiti bendraamžių engimą patyrę mokiniai.
Keičiasi visa mokykla
Lietuva - vienintelė Rytų Europos šalis, kuri ėmėsi įgyvendinti specialistų viena efektyviausių pripažintą „Olweus“ prevencijos programą. Šiais mokslo metais prie 30 jos metodiką jau įgyvendinančių Lietuvos mokyklų prisidės dar tiek pat. Tačiau tai - vos penki procentai visų bendrojo lavinimo mokyklų.
Programos autorius, Norvegijos Bergeno universiteto profesorius Danas Olweusas, 35 metus vaikų ir paauglių patyčias tiriantis mokslininkas, praėjusią savaitę lankęsis Lietuvoje, LŽ jis sakė pritariantis, kad programa būtų įgyvendinama mūsų krašte. Tačiau, jo manymu, programą Lietuvoje diegti gali būti nelengva dėl jos metodikos. Bent pusė mokyklos darbuotojų turėtų būti motyvuoti pradėti programą - į ją yra įtraukiamas kiekvienas didelio mokyklos kolektyvo narys - ne tik mokiniai ir mokytojai, tačiau net ir ūkvedys bei budėtojai.
Mokosi ir suaugusieji
Pasak „Olweus“ vadovo Lietuvoje Andre Baraldsneso, vadovaudamiesi šia programa pirmiausia savo elgesio modelį keičia suaugę jos dalyviai. Mokytojai privalo įsikišti į patyčių situaciją ir ją suvaldyti. Pagal „Olweus“ programą visas mokyklos kolektyvas instruktuojamas, kaip kontroliuoti savo kūno kalbą smurtaujančio vaiko akivaizdoje. „Suaugusysis prieš peštuką turi atsistoti metro atstumu, žiūrėti tiesiai jam į akis ir atsiribodamas nuo asmeniškumų tiesiai sakyti: „Mes tokio elgesio nepriimame. Turi liautis.“ Jokių bausmių!“ - LŽ sakė A.Baraldsnesas. Pasak jo, moksleiviams rengiamos diskusijos supervizijų grupėse, filmų peržiūros. Jie mokomi modeliuoti patyčių situacijas, įsivaizduoti, ką reiškia patirti patyčias.
Vienos pirmųjų krašte D.Olweuso sukurtą metodiką pradėjusios taikyti Vilniaus „Ažuolyno“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Večerskienė LŽ patvirtino, kad programa išmokė suaugusiuosius atsikratyti abejingumo. Pasak jos, dabar išbarti peštuko neužtenka - vyksta ilgesnis procesas, kai visi situacijos dalyviai drauge įvertina incidentą, jo aplinkybes.
D.Olweuso sukurtą programą jo gimtojoje Norvegijoje taiko apie trečdalis - 500 - šio krašto mokyklų, JAV - apie 2 tūkstančius. Lietuvoje šįmet ją įgyvendins 64 mokyklos. Mūsų šalyje veikia dar dvi iš biudžeto finansuojamos programos - „Zipio draugai“, taikoma ikimokyklinukams, ir „Second Step“, skirta hiperaktyvių vaikų integracijai. Pernai patyčių prevencijos programoms įgyvendinti iš biudžeto buvo skirta 6 mln. litų, tačiau šįmet karpant lėšas jis buvo sumažintas beveik perpus - iki 3,36 mln. litų.
Marijus Širvinskas
