Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus gegužės 2 d. įsakymu patvirtintas pavyzdinis gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, kuris įsigalios po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Šio tvarkos aprašo ypatingai reikėjo priėmus naują Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, nes šiuo metu daugelyje savivaldybių galiojančios gyvūnų laikymo taisyklės nebeatitinka naujojo įstatymo nuostatų ir daugeliu atvejų yra moraliai pasenusios.
Naujajame teisės akte nustatomos ir suvienodinamos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji reikalavimai gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, šeimininkų neturinčių ar neprižiūrimų gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai visų savivaldybių kaimo ir miesto teritorijose.
„Reikia pabrėžti, kad šis aprašas – pavyzdinis. Kiekviena savivaldybė, atsižvelgusi į savo gyvenamųjų vietovių specifiką ir gyventojų poreikius, pagal šį aprašą turėtų parengti savo savivaldybės teritorijoje galiosiančias gyvūnų laikymo taisykles. Tačiau manome, kad šis aprašas gerokai palengvins tokių taisyklių parengimą, o taip pat leis pagal galimybes suvienodinti reikalavimus, keliamus gyvūnų laikytojams visoje šalyje“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis.
Gyvūnų laikymo apraše be seniai žinomų ir, atrodytų savaime suprantamų, nuostatų yra keletas anksčiau netaikytų naujovių. Pavyzdžiui, iki šiol galiojo gan neracionalus reikalavimas, kuriuo buvo leidžiama daugiabučio namo bute laikyti griežtai nustatytą skaičių šunų ar kačių. Praktiškai, tiek 40 kv. m., tiek ir 100 kv. m. bute buvo leidžiama laikyti tik du šunis arba dvi kates, arba vieną šunį ir vieną katę, bei šių gyvūnų augintinių vadas iki 4 mėn. amžiaus. Dėl to kildavo nepatogumų gyventojams, nes net ir dideliame bute laikomas trečias gyvūnas augintinis reiškė reikalavimų pažeidimą. Naujajame apraše numatyta, kad kačių ar šunų skaičius bute ar gyvenamame name nustatomas atsižvelgiant į būsto plotą ir gyvūno augintinio svorį, jauniklių skaičių.
Patvirtintame apraše patvirtintos nuostatos bitynų įsteigimui ir bičių laikymui, suvienodinant anksčiau kiekvienoje savivaldybėje galiojusias skirtingas tvarkas. Numatyta, kad savivaldybės, dalyvaujančios bešeimininkių kačių kastracijos programose, turėtų įrengti ir atitinkamai pažymėti specialias bešeimininkių kačių šėrimo vietas ir pan.
Pažymėtina, kad sodininkų bendrijų sodų sklypeliuose leidžiamų laikyti gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašus, jų laikymo tvarką ir sąlygas gali nustatyti pačios sodininkų bendrijos, savo vidaus tvarkos taisyklėse. Pagrindinis reikalavimas, kad tokių taisyklių nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, minėto aprašo ir gyvūnų laikymo atitinkamos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostatoms.
„Rengiant šį aprašą savo pasiūlymus ir pastabas aktyviai teikė ir daug suinteresuotų institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės veikėjų. Kvietimai teikti pastabas aprašo projektui buvo viešai skelbiami net tris kartus. Be abejonės, pasiūlymų buvo labai įvairių, kartais prieštaraujančių vieni kitiems, tačiau rengdami šį aprašą siekėme surasti kompromisą ir atsižvelgti į kiekvieną siūlymą“, – pabrėžė G. Blekaitis.
